Į sąskaitas – 3 mln. eurų

"Nekaltas!" – teismo proceso pradžioje rėžė visi penki teisiamieji, nepripažino kaltės ir dviem teisiamoms įmonėms atstovavę asmenys.

Vakar teisme tvyrojo permainingos nuotaikos. Į pirmą teismo posėdį rinkęsi su šypsenomis veiduose teisiamieji po nuosprendžio skirstėsi kitaip nusiteikę.

Teismas neatmetė nė vieno kaltinimo punkto ir pripažino visus juos pagrįstais.

Paskirtosios bausmės – labai griežtos ir, panašu, visiems teisiamiesiems netikėtos. Prieš posėdį demonstruoto optimizmo paskelbus nuosprendį neliko.

Aukščiausias pareigas iš visų teisiamųjų ėjęs Jurgis Aušra, vadovavo akcinei bendrovei "Klaipėdos nafta".

Jam nepasisekė teisme įrodyti, kad nebuvo įmonės komercijos direktoriaus Ričardo Milvydo bendrininku ir nėra kaltas dėl sudarytų ir vykdytų nenaudingų sandorių.

R.Milvydas buvo kaltinamas gavęs rekordinį kyšį – per kelerius metus įvairiais būdais į jo sąskaitas Šveicarijos bankuose pervesta per tris milijonus eurų.

Susitarė žentas ir uošvis

R.Milvydas, pasak teismo nuosprendžio, susitarė su vienintelį akcininką – Artūrą Urbutį – turinčios bendrovės "Naftos grupė" vadovu Antanu Urbučiu.

Teismas pripažino, kad sudarant didelių nuostolių valstybei bei bendrovei "Klaipėdos nafta" atnešusią sutartį su "Naftos grupe" talkino nemenką svorį uostamiesčio verslo bendruomenėje turintis Artūro Urbučio uošvis Andrejus Vaičiulis.

J.Aušrai ir A.Vaičiuliui šis nuosprendis lemia ne tik teismo skirtą bausmę, bet ir didžiulę nešlovę.

Mat A.Vaičiulis yra ilgametis uostamiesčio "Rotary" klubo narys, Lietuvos "Rotary" komiteto iždininkas, Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos federacijos vadovas, jis buvo pirmasis Neringos savivaldybės meras, nusikaltimų įvykdymo metu jis vadovavo Šiaulių banko Klaipėdos regiono skyriui.

J.Aušra yra buvęs Klaipėdos apskrities valdytojas, vėliau – Klaipėdos miesto meras, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys. Abu vyrai priklauso didžiųjų miestų merų klubui.

Pasiuntė už grotų

Griežčiausios bausmės sulaukė organizuotos grupės sukūrimu apkaltintas Artūras Urbutis. Jam skirta septynerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Jo broliui Antanui skirta kalėti šešerius metus.

Jų pavaldinei S.Popovai paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.

Kyšių paėmimu apkaltintam R.Milvydui skirta kalėti pusšeštų metų.

Garbaus amžiaus A.Vaičiuliui taip pat skirta laivės atėmimo bausmė, bet dvejus metus ir devynis mėnesius jis turėtų praleisti už grotų tik tada, jei per trejus metus nusižengtų įstatymui arba nevykdytų teismo įpareigojimų.

J.Aušra taip pat nuteistas lygtine bausme, jam skirtos trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.

Teismo nuosprendžiu turėtų būti konfiskuota R.Milvydo turto, verto viso gauto kyšio sumos (beveik 3 mln. 257 tūkst. eurų ir 176 tūkst. JAV dolerių).

Nuspręsta konfiskuoti ir abiejų Urbučių turto, kurio vertė atitinka po daugiau nei 3 mln. 55 tūkst. eurų, iš S.Popovos nuspręsta konfiskuoti milijono eurų vertą turtą.

"Klaipėdos naftos" naudai priteistą per 20 mln. 279 tūkst. eurų sumą turės solidariai atlyginti visi nuteisti fiziniai asmenys bei bendrovė "Naftos grupė".

Be to, iš Artūro Urbučio, A.Vaičiulio, J.Aušros ir "Naftos grupės" solidariai priteista atlyginti per 604 tūkst. eurų dydžio "Klaipėdos naftai" padarytą žalą.

Valstybės naudai priteista per 2,3 mln. eurų suma, kurią taip pat solidariai turės atlyginti bendrovė "Naftos grupė" bei nuteisti jos vadovai.

Lygtinės bausmės sulaukę J.Aušra, A.Vaičiulis ir S.Popova turėtų per metus sumokėti po daugiau nei 900 eurų į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą.

Susipančiojo ypatinga sutartimi

Pinigų siurbimo iš "Klaipėdos naftos", jų perleidimo "Naftos grupei" ir milžiniškų sumų nusėdimas verslininkų kišenėse mechanizmas buvo painus. Jam išaiškinti reikėjo ne vienų metų.

Pinigų judėjimą į privačias sąskaitas įrodė duomenys iš užsienio bankų.

Visos šios schemos garantas buvo "Klaipėdos naftos" ir "Naftos grupės" išskirtinė tiekimo sutartis, pagal kurią "Klaipėdos nafta" įsipareigojo išimtinai tik iš Artūro Urbučio bendrovės "Naftos grupė" pirkti vakuuminį gazolį.

Nors tuo metu rinkoje egzistavo daugiau nei dešimt potencialių šio naftos produkto tiekėjų.

Kaip teigė valstybės kaltintoja, kiti tiekėjai siūlė parduoti gazolį tiesiai "Klaipėdos naftai", tačiau susipančiojusi rankas nenaudinga sutartimi su "Naftos grupe" įmonė buvo priversta naudingų sandorių atsisakyti.

Vienintelis ir pagrindinis motyvas – sutartis su "Naftos grupe" jai tai draudžia daryti.

Veikė šeimos nariai

"Naftos grupės" akcininkas ir realus vadovas Artūras Urbutis pripažintas kaltu kartu su savo broliu įmonės generaliniu direktoriumi Antanu Urbučiu, skyriaus vadove Svetlana Popova, susibūrę į organizuotą grupę, pasiskirstę joje vaidmenimis klastojo dokumentus, savinosi svetimus pinigus, sukčiavo pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, legalizavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas, vadovavo įmonėms, naudojamoms neteisėtai veiklai nuslėpti, organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizavo piktnaudžiavimą, organizavo turto iššvaistymą.

A.Vaičiulis pripažintas kaltu padėjęs bendrovės "Klaipėdos nafta" generaliniam direktoriui J.Aušrai piktnaudžiauti, dėl ko "Klaipėdos nafta" patyrė didelę 20 354 059,52 euro žalą.

Vienintelis "Naftos grupės" akcininkas ir realusis vadovas Artūras Urbutis įsigijo lengvatinio apmokestinimo kompanijas WORLDEX LLC, įkurtą Aliaskoje, ir GAUGLER AG, veikiančią Šveicarijoje.

Šios įmonės buvo neva samdomos tarpininkavimo, klientų paieškos, ekspedijavimo bei rinkos tyrimo paslaugoms teikti.

Joms už tariamai atliktus darbus "Naftos grupė" sumokėjo per 7 mln. eurų.

Šie pinigai per minėtas įmones buvo perpumpuoti į kitas analogiškas lengvatinio apmokestinimo kompanijas "E&G Trading LTD", "Aliante Group LLC", "Artelana AG" ir išgryninti.

Taip Artūras Urbutis organizavo įmonės "Naftos grupė", kurios generaliniu direktoriumi buvo jo brolis Antanas Urbutis, žinioje buvusių šių pinigų pasisavinimą.

Taip dirbtinai buvo didinamos "Naftos grupės" sąnaudos, o tuo pat metu mažinamas apmokestinamasis pelnas. Taip ši įmonė išvengė daugiau nei 7,9 mln. litų pelno mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą.

Neigė ir faktą, ir kyšio dydį

Išgrynintus pinigus Artūras Urbutis naudojo ūkinėje-finansinėje veikloje ir taip legalizavo. Dalis pinigų buvo sumokėta už naujo biurų pastato Naujojoje Uosto gatvėje 11 statybas.

Kita dalis patekdavo į asmenines Artūro Urbučio ir Ilonos Urbutienės sąskaitas.

Pusė per lengvatinio apmokestinimo kompanijas išplautų pinigų buvo išmokėti R.Milvydui kaip kyšis už tai, kad šis bendrovėje "Klaipėdos nafta" priimtų reikiamus sprendimus.

Pinigai iš Artūro Urbučio valdomos "Worldex LLC" bankinės sąskaitos banke RBS Coutts (Coutts Bank von Ernst) būdavo pervedami į R.Milvydo valdomą užsienio kampanijos banko sąskaitą, kad išskirtinė sutartis būtų sudaryta ir vykdoma.

Taip R.Milvydas gavo daugiau nei 3,2 mln. eurų ir 175 tūkst. JAV dolerių.

R.Milvydas tyrimo metu ir teisme kategoriškai neigė gavęs kyšį ir ginčijo jo dydį.

Tačiau teismo sprendime teigiama, kad kaltinimai patvirtinti svariais įrodymais.

Kalbėjo apie politiką

Teismo sprendime, kaip ir prokuroro kaltinime, nebuvo nė menkiausios užuominos apie tai, kad J.Aušra iš nenaudingų jo vadovaujamai įmonei sandorių būtų turėjęs bent kokios nors materialinės naudos.

Kad sistema veiktų, buvo pasitelktos neoficialios lobistinės jėgos – Artūro Urbučio uošvis A. Vaičiulis.

Būdamas įtakingas ir bičiuliškai nusiteikęs jis darė įtaką "Klaipėdos naftos" generaliniam direktoriui J.Aušrai.

Taip paveiktas J.Aušra nuo 2005 m. rugsėjo iki 2010 m. lapkričio pabaigos padarė paties vadovaujamai įmonei per 70 mln. eurų žalą, tokia pat suma praturtindamas "Naftos grupę".

Išgirdęs apkaltinamąjį nuosprendį J.Aušra tikino jo neskųsiąs, nes du kartus operuota jo širdis dar kelerių metų bylinėjimosi neišlaikytų.

Juk tai aš iš bankrutuojančios įmonės, kurios už vieną litą nenorėjo pirkti net Bronislovas Lubys, "Klaipėdos naftą" padariau auksine

"Gydytojai atsisakė trečią kartą operuoti man širdį. Atėjau į teismą išgėręs vaistų. Gyvenimas yra brangesnis. Man nereikia rašyti skundo, Urbučiai tai padarys, – kalbėjo po posėdžio J.Aušra. – Juk tai aš iš bankrutuojančios įmonės, kurios už vieną litą nenorėjo pirkti net Bronislovas Lubys, "Klaipėdos naftą" padariau auksine, išmokėjusia 500 milijonų skolų, ir padariau, kad ji iš privatizuojamų taptų valstybės strategine įmone. Lietuvoje nėra kito tokio vadovo, kuris galėtų taip pakelti įmonę. Kai "Klaipėdos nafta" pralaimėjo du teismus ir išvarė Lietuvos ekspeditorius – "Naftos grupę" ir priėmė rusiškus ekspeditorius, šie išėjo iš Lietuvos su visa krova į Rusijos uostus. Aš padidinau įmonės pajėgumus nuo septynių iki devynių milijonų. Mano pasiektas rekordas buvo aštuoni milijonai, o vėliau bebuvo keturi milijonai. Kiek per metus Lietuva negauna krovos? Dėl to Uosto direkcija ir Lietuvos geležinkeliai piktinosi, kad neturi ko krauti ir vežti. Apie šias negautas pajamas visi tyli. Aš kroviau daugiau nei galėjau, tai kuo mane kaltina?"

A.Vaičiulis tikino nei iš prokurorės lūpų, nei iš teismo nuosprendžio nesupratęs, kaip padėjo vykdyti nusikaltimą.

"Mane kaltino remdamiesi tik pokalbiais telefonu, apie tai man nebuvo užduota nė vieno klausimo. Manęs klausė tik tiek, kaip aš vadinu poną J.Aušrą. Atvirai pasakiau – vadu. To užteko", – išklausęs nuosprendį teigė A.Vaičiulis.

Griežčiausio nuosprendžio sulaukę R.Milvydas ir Artūras Urbutis nepanoro jo komentuoti.

Kai kurie šios bylos epizodai atskleidžia specifines pinigų judėjimo schemas per Šveicarijos ir Latvijos bankus, o jose dalyvavusių asmenų veika – taip išmaniai organizuota, jog visi šie dalykai reikalauja atskiro žurnalistinio tyrimo.