Spalio 24-ąją Baltijos jūroje dingę du V.Bogužo įmonės žvejai pakvietė diskusijai, kad nelaimę galėjo prišaukti priekabūs ir nesibaigiantys žvejų tikrinimai.

Krante laukia baudos

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija kreipėsi į žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę ir prašo, kad būtų sudaryta komisija, kuri ištirtų, ar Žuvininkystės departamento ir Žuvininkystės tarnybos tarnautojai adekvačiai taiko ir vykdo ES teisės reikalavimus.

Žvejai pasiūlė į tokią komisiją įtraukti Baltijos jūros priekrantės žvejų atstovus ir nepriklausomą žuvininkystės ekspertą Remigijų Saką, kuris šešerius metus dirbo Europos Komisijos žvejybos inspektoriumi.

Kaip tik praėjusią savaitę R.Sakas žvejams aiškino apie įvairias žuvininkystės naujoves. Nuo 2015 metų ES įsigalios žvejybos reglamentas, kuris vers žvejus visas sugautas žuvis pargabenti į krantą.

Tvarka, kur bus dedamos neverslinės žuvys, nėra aiški. Anot R.Sako, tos žuvys negalės būti naudojamos žmonių maistui. Veikiausiai jos turės būti skirtos sumalti į miltus.
Jei nuo 2015 metų inspektoriai gaudys tas įmones, kurios išmeta žuvis, tai šiuo metu gaudo tas, kurios neišmeta jų.

Dabar žvejai jūroje privalo atskirti mažesnes nei 38 centimetrų ilgio menkes ir mesti jas atgal į vendenį. To nepadarius jūroje, krante laukia baudos.

„Žuvininkystės tarnybos inspektoriai džiaugiasi atradę mažesnių standartų menkių. Dėl kelių smulkių žuvelių rašo protokolus, skiria baudas. Jiems nerūpi, kaip siūbuojant valtelėms galima tiksliai pasverti kiekvieną žuvį? Jūroje audros užklupti žvejai bandė tai daryti ir žuvo“, – komentavo vienas žvejybos įmonės savininkų
T.Areškevičius. Jo įmonei teismuose pavyko įrodyti, kad žvejybos inspektoriai būna neteisūs. 

Nuolatiniai tikrinimai

Kaip galėjo nutikti, kad žuvininkystės pareigūnams metamas šešėlis dėl dingusių žvejų?
Baltijos jūros priekrantėje žvejojantys žvejai privalo rūšiuoti, skrosti ir sverti žuvis jūroje vadovaujantis Žuvininkystes tarnybos nurodymais, kurie grindžiami ES reikalavimais.

„Manome, kad Lietuvos tarnybos neteisingai taiko ES reikalavimus priekrantės žvejams. Vienas pagrindinių ES principų, užfiksuoti ES Veikimo sutartyje, yra tai, kad nė viena ES taisyklė negali kenkti žmogaus sveikatai, taigi ir gyvybei. Taip pat ES teisės aktai, reglamentuojantys žvejybą, nenustato tokių griežtų reikalavimų laivams, kurių ilgis mažesnis negu 8 metrai“, – dėstė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Jo teigimu, tikrinami visi be išimties priekrantės žvejų laivai, nors mažesnių nei 8 metrų laivų tikrinti nereikia.

„Žuvininkystės tarnybos pareigūnai perdėtai stengėsi kontroliuoti mažuosius žvejybos laivus. Išplaukdami į kiekvieną žvejybą žvejai žino, kad bus tikrinami dėl neverslinio dydžio menkių nepargabenimo į krantą. Minėta V.Bogužo įmonė, anot jos savininko, per pastarąjį mėnesį buvo tikrinta net 15 kartų, T.Areškevičiaus įmonė patikrinta 8 kartus, nors pažeidimų nė karto neužfiksuota“, – tikino A.Bargaila.

Įspėjimų būta dar liepą

Tikrintojai žvejus vertė žuvis rūšiuoti, skrosti ir sverti jūroje. Mažuose laiveliuose tai daryti yra itin sunku. Bangos juos siūbuoja, blaško, neatsargus judesiai ir laivelis gali apsiversti.

Manoma, kad galbūt rūšiuojant jūroje žuvis apsivertė ir V.Bogužo įmonės žvejybinis botas T-P-708, kurio bendras ilgis – 7 metrai. Jame buvę žvejai tikriausiai nuskendo, o valtis guli jūros dugne.

Prieš 4–5 metus žvejai ir žuvininkystės tarnybų specialistai buvo sutarę, kad prieš grįždami iš jūros žvejai apytiksliai praneš inspektoriams sugauto laimikio svorį, o grįžę į krantą per vieną valandą tiksliai pasvers žuvis ir užpildys žvejybos žurnalą.

Iki šių metų pradžios žuvininkystės tarnybos tikrintojai tokio susitarimo laikėsi – atsižvelgdavo į realią situaciją ir griežtų reikalavimų netaikė. Tačiau šiemet kovą dauguma žvejų buvo patikrinti. Nepaisant susitarimo, už neva įvykdytus pažeidimus jiems buvo surašyti protokolai.

Nelaimę, kuri įvyko spalio 24-ąją, žvejai tarsi nujautė liepos pradžioje. Šių metų liepos 1 dieną Baltijos jūros priekrantės 20-ies žvejybos įmonių atstovų parašė pranešimą, kad „sverti žuvis jūroje ir pildyti žvejybos žurnalus yra fiziškai neįmanoma dėl bangavimo ir mažų laivų“. Jie prašė, kad būtų laikomasi susitarimo žuvis skaičiuoti žvejybos inspektorių akivaizdoje ir žvejybos žurnalą pildyti grįžus į krantą.

Tačiau to nuo kovo 28-osios nebebuvo paisoma. Todėl žvejai laikosi nuomonės, kad nelaimę jūroje lėmė sugriežtėję ir nepagrįsti patikrinimai.