Praėjusią savaitę perskaičiau, kaip vienas pilietis piktinosi, kad bažnyčioje per mišias vaikai žaidžia savo mobiliaisiais telefonais. Pasirodo, tie vaikai nuo rudens iki vasaros kiekvieną sekmadienį turi lankyti bažnyčią ir rinkti kunigo parašus, kad vėliau gautų leidimą pirmajai komunijai. Nepaisant to, mačiau, kaip bažnyčios klerkai prieina prie jų ir kiša aukų dėžutę. Taip negerai, iš kur tie vaikai gali turėti pinigų? Labai norėtųsi, kad jie bažnyčią pamiltų nuoširdžiai, o ne per prievartą. Juk po tokių dalykų jie nenorės nė iš tolo ten ateiti.

Justina

Džiaugiuosi savo seniūnaičiu

Pastaruoju metu diskutuojama, ar reikia miestui seniūnaičių. Manau, kad reikia, nes jie – arčiausiai paprastų žmonių. Svarbiausia žinoti savo seniūnaičio telefono numerį, kad galėtum išreikšti pageidavimus ar pasitarti. Kita bėda, kad mes, gyventojai, per mažai žinome, kuo jie turi rūpintis. Tiesa, mes, Kauno gatvės rajono gyventojai esame patenkinti seniūnaičio Dariaus Sadecko darbu. Jis sutvarkė vadinamąjį ąžuolyno parką, atsižvelgęs į žmonių pageidavimus, patogiai išdėstė suoliukus. Ir apskritai maloniai bendrauja telefonu.

Stasė

Nežinau net telefono numerio

Seniūnaičiai reikalingi žmonės – jie turėtų būti tikrieji tarpininkai tarp paprastų žmonių ir miesto valdžios. Bėdas geriausiai matantys paprastieji sluoksniai, gyvenantys savo aplinkoje, papasakotų seniūnaičiams, kas yra negerai, ką galima sutvarkyti. Tuomet jie galėtų tai perduoti valdininkams. Bet kaip papasakoti seniūnaičiui, jei jis yra slapta persona – inkognito. Pavyzdžiui, aš nežinau nei kas yra atsakingas mano rajone, nei jo telefono numerio. Todėl negaliu paskambinti ir pasakyti apie bėdą. Jei seniūnaičiai yra pasislėpę, tai jų nereikia. O jei jie būtų aktyvūs, atvažiuotų, pažiūrėtų, ar mūsų kritika ir nerimas pagrįsti, ar reikia reaguoti.

Ona Marija

Važiuoti autobusais – veltui

Esu 2-os grupės neįgali moteris – turiu visą "puokštę" ligų. Nors gaunu mažą pensiją, tačiau kartu sudėjus mano ir vyro kiek didesnę pensiją – galiu išgyventi. Galėtų kiekvieno miesto valdžia maršrutiniai autobusais veltui vežioti 1 ir 2 grupės neįgaliuosius. Sutaupytume tuos pinigus vaistams, kuriems reikia daug lėšų. Valstybė turi būti lyg mama – rūpintis savo žmonėmis. Tokia malonė bent kiek sumažintų neįgaliųjų vargus.

Aldona

Informacija labai padėtų

Atkreipiau dėmesį, kad neįgaliojo pažymėjime nėra parašyta, kur jo savininkas gyvena, kokiomis ligomis serga. Pavyzdžiui, jei neįgalusis eidamas sukniubtų, atskubėjusiems medikams būtų lengviau suprasti, kodėl tai atsitiko. O adresas pažymėjime leistų sužinoti, kur gyvena žmogus, būtų galima skubiai informuoti artimuosius.

Danutė

Laukiu tokio įstatymo

Galėtų valstybinės institucijos priimti įsakymą, kad mirus vyrui pensininkui, žmona, kuri taip pat pensininkė, turėtų teisę pasirinkti vieną pensijų – vyro arba savo. Galima būtų rinktis, pavyzdžiui, didesnę.

Adolfina