Viename didžiausių šalies prekybos centrų pirkau burokėlių mišrainę. Atidaręs indelį radau delno dydžio plastiko gabalą. Kiek žinau, su tokiais kuriozais galima susidurti visose parduotuvėse. Tai baisu. Dar būtų nieko tokio, jei atsakingi asmenys, gamintojai, atsiprašytų, o dabar nesulauksi nė menkiausio dėmesio pirkėjui. Patarčiau ir skaitytojams atidžiau rinktis maisto produktus. Draugai pasakojo kartą nusipirkę sugedusią šaldytą mėsą. Tik atšildę tai pastebėjo.

Benas

Sugadino laišką iš Ukrainos

Gyvenu Baltijos prospekte ir labai dažnai gaunu artimųjų laiškus iš Ukrainos. Gavau ir šįsyk – laiškas atėjo laiku, tačiau buvo atplėštas, sugadintas, matyt, išmirkytas vandenyje. Viduje buvusios nuotraukos suniokotos ir turinys faktiškai neįskaitomas. Mėginau ieškoti kaltų ir padėkoti už tokią "paslaugą", tačiau misija beviltiška. Kas galėjo sugadinti? Negi paštininkas? Juk pašto dėžutė rakinama. Visą laiką gaudavau laiškus iš Ukrainos, šis kartas pirmasis. Negi kokie nors veltėdžiai manė, kad ras jame pinigų, ypač kai šalyje karas? Rašoma, kad viskas brangsta ir panašiai. Gaila suglamžytos nuotraukos.

Skaitytoja

Pamiršo durų kodą

Sudėtingesnių skaičių kombinacijų sugalvoti laiptinės durims atidaryti turbūt neįmanoma. Pas mus durų kodą sudaro septyni skaitmenys ir kelios raidės. Visuomet jį kruopščiai užsirašydavau ant lapelio, bet vieną dieną, matyt, buvau išskalbęs kelnes ir kažkur jį nukišau. Ir ką sau manote, negalėjau įeiti į namus gerą pusdienį. Blogiausia, kad telefono baterija išsikrovė, tad negalėjau prisiskambinti savo žmonai, kad primintų. Kaip tyčia niekas ilgą laiką nėjo į laiptinę, tai tiesiog turėjau kažkur vaikščioti gal po dešimties nesėkmingų mėginimų įeiti į savo namus. Kas sugalvojo tas nesąmones? Nuo rimtų vagių apsiginti nepadės jokie įmantrūs kodai.

Alvydas

Norime daugiau saulės!

Ilgametė ir ištikima dienraščio skaitytoja nori paprašyti daugiau šypsenų ir užsakyti saulėtus bei šiltus orus Jūros šventei. Pati nebūsiu mieste, nes per daug didelė grūstis ir sujudimas, tačiau savaitgalį vyksiu į tėviškę ir labai tikiuosi, kad nebus apniukę. Apskritai mums reikia daugiau šypsotis ir nebūti tokiems paniurusiems, gal tuomet ir dangus praskaidrės.

Regina