Pastebėjau, kad kartais mūsų žmonės nebežino, kas esą, ypač per šventes ar paminint mirusįjį. Man labai negražiai nuskambėjo, kai kažkokia moterėlė socialiniuose tinkluose prie žinios apie nusipelniusio asmens mirtį parašė: „Sudie, Vytautai.“ Mane net nupurtė. Akivaizdu, kad ji tą Vytautą pažinojo tik kaip asmenybę, matomą vien tik televizoriaus ekrane. Jai jis – ne Vytautas, o žmogus su pavarde ir profesija. Kartu karvių neganė. Panašiai man skamba pasakymas nuo scenos, kai koks nors pradedantis atlikėjas rėkia: „Labas, Klaipėda.“ Minia prie scenos – ne Klaipėda, o klaipėdiečiai. Manau, reikėtų nepamiršti, kas yra kas, ir nepamažinti panašiose situacijose kuklumo.

Eugenija

Ligoninėje – didžiulės permainos

Neseniai abu su vyru lankėmės Klaipėdos universiteto ligoninėje ir buvome maloniai nustebinti pokyčių. Bendravome su skirtingų sričių gydytojais ir abu buvome labai priimti, išklausyti, pagarbus ir geranoriškas bendravimas buvo tarsi dovana. Dar labiau nustebome, kai gydytojai nepaėmė ne tik dovanos pinigais, bet ir saldainių ar šokolado. Mano gydytojas pasakė, kad jis pakankamai uždirba, todėl nereikia jo šelpti. Vyro padėka mediką net įžeidė, teko paaiškinti, kad visą gyvenimą buvome taip įpratę bendrauti. O apsilankymas kitoje gydymo įstaigoje miesto centre paliko slogų įspūdį visomis prasmėmis.

Angelė

Paskambino be tikslo apgauti

Sulaukiau skambučio iš vietos telekomunikacijų bendrovės. Daugybė pranešimų apie sukčiavimo atvejus ir apgauto mano pačios šeimos nario patirtis pirmą akimirką vertė tiesiog išjungti telefoną. Netrukus supratau, kad bendrauju su tikra darbuotoja ir mano emocijos pasikeitė. Buvo gera bendrauti su gyvu žmogumi, kuris mandagiai ir suprantamai dėstė reikalą. Nors pasiūlymais nepasinaudojau, bet po pokalbio nuotaika liko gera. Pagaliau telefonu paskambinęs žmogus nesiekė manęs apgauti.

Sveta