Dabar tiek daug kalbama apie tai, kokie didvyriai yra partizanai – kovotojai už Lietuvos laisvę. Jei nors vienas šalies politikas išdrįsta pasisakyti priešingai, jis yra sumalamas į miltus. Kodėl mes, lietuviai, taip linkstame į kraštutinumus? Visiems tarsi savaime aišku, kad istorijoje nėra vienos tiesos, tik juodos arba baltos spalvos. Kad kai kurie partizanais save vadinantieji ne tik Lietuvą gynė, bet ir žmones žudė. Bet mes bijome patys savęs ir sąmoningai kai ką nutylime. Žinoma, politikams, siekiantiems populiarumo, naudinga taip elgtis, bet būdama ištikima savo valstybei aš neskubėčiau teisti tų, kurie situaciją vertina blaiviai.

Dalia

Klaipėdoje yra renginių

Norėčiau paprieštarauti poniai Nijolei, kuri "Karštame telefone" teigė, kad niekas neatvažiuoja koncertuoti į Klaipėdą. Vyksta tiek daug renginių mieste, neseniai buvo Jūros šventė, šurmuliavo Klaipėdos pilies džiazo festivalis su gausybe nemokamų koncertų ir užsienio muzikantų. Netgi iš JAV ar Švedijos atlikėjų atvyko. Nesuprantu, kodėl žmonės nevertina organizatorių įdirbio – ponios Ingos, kuri įdeda daug energijos ir jėgų, kad prikviestų atlikėjų ir nustebintų jaunus bei senus klaipėdiečius. Pati buvau toje šventėje, kuri yra ne tik jaunų žmonių reikalas. Šiuo muzikos stiliumi – džiazu – žavisi absoliuti dauguma klaipėdiečių. Todėl sakyti, kad uostamiestyje nieko nėra, būtų tiesiog neetiška.

Muzikos mėgėja

Reikėtų aptverti Dangę

Žinote, sėdėdama ant suolelio prie Dangės upės mačiau vaizdą, kuris turbūt jau niekada man neiškris iš galvos. Mama, vaikščiodama su dviem, maždaug 3–5 metų vaikučiais, kalbėjo telefonu. Staiga mažiausiasis tiesiu taikymu pradėjo bėgti prie upės, išsigandusi mama – paskui vaiką. Broliukas per tą laiką spėjo užsiropšti ant krantinės suolelio ir atsistoti. Įsivaizduokite, jeigu vieno vaikų mama nebūtų sugavusi laiku. Net silpna darosi prisiminus. Tikrai reikia atitvarų, nes vaikai – nenuoramos, ne visada viską gali sužiūrėti. Turime daug pavyzdžių, kai Dangės upėje skendo žmonės.

Pensininkė