Norėdamas įeiti į daugumą uostamiesčio įstaigų – ypač kirpyklų ar dantistų kabinetų – susiduri su rimtu pavojumi. Į tas patalpas, kurios įsikūrusios daugiabučių pastatuose, turi įropoti kone keturiomis. Laiptai – tokie slidūs, o blogiausia, kad jų savininkai nieko nedaro. Ant tų baisių laiptų smėlio nepapilsi, nebent kartono lapą ar kilimą uždėti būtų galima. Pati ne kartą mačiau, kaip vaikai ir senukai paslysta, parkrenta, susižaloja, juk ne šiaip sau tiek traumuotų žmonių eilėse pas gydytojus sėdi. Privatininkai apie saugumą visiškai negalvoja. Tegul laužosi kaulus, svarbiausia jiems, kad tik daugiau pirktų, o visa kita – nesvarbu.

Aldona

Verkiant reikia perėjos

Na, taip, čiuožti nuo kalno Tauralaukyje smagu, tačiau ten tikrai verkiant reikia įrengti perėją. Pačioje mikrorajono pradžioje, netoli statybų, tiesiog nėra kaip pereiti gatvės. Vyresniems gyventojams dar nieko. Bet ką daryti mažamečiams, kurie kaip varliukai atsistoję prie judrios gatvės žvalgosi į šalis ir nežino, kaip elgtis. Juk šiame kvartale gyvena tiek daug jaunų šeimų, ne visi gali mašinomis vežioti savo atžalas. Valdininkai turi spręsti šį klausimą nedelsdami, ar nelaimės lauksime? Be to, tamsiuoju paros metu automobilių būna dar daugiau, ir vairuotojai laksto dideliu greičiu. Pats vos spėju dairytis, kad nepatekčiau po ratais. Įsivaizduokite, kas dėsis, kai baigs statyti parduotuvę? Baisu ir pagalvoti. Mašinos važiuos viena po kitos, apie saugų kelio kirtimą galėsime tik sapnuoti.

Jonas

Kur stintos?

Agurkais kvepiančios žuvelės išdvėsė? Kurgi jos dingo? Kainos kosminės, žuvis tapo prabangos preke, o pačiam padorų kiekį jų pasigauti eketėje beveik nėra šansų. Manau, reikėtų susirūpinti. Kas nors rimta bus atsitikę su populiacija, nes mes, visi Klaipėdos žvejai, pastebime, kad stintų kasmet vis mažiau ir mažiau. Bus padirbėję brakonieriai, tie, kurie tinklus meta neršto vietose. Jiems rimtas baudas reikia rašyti, galėtų aplinkosaugininkai tokiems truputį apkarpyti riestus nagus. Kitaip "ilgas lietuvio snapas" visą gėrį išnaikins. Žmonės nebegerbia nei gamtos, nei jos teikiamų gėrybių. Tik ima, o atgal duoti nenori. Paskui nereikia stebėtis, kai vyksta baisios stichinės nelaimės ir panašūs negeri dalykai.

Edgaras