Neseniai „Karštame telefone“ skaičiau, kad Lietuvos vyrai neva yra labai nemandagūs, neišauklėti. Nežinau, kokia tos moters patirtis, bet aš jai visiškai nepritariu. Taip, visokių būna, bet didžioji dalis tikrai mandagūs. Ir duris atidaro, ir praleidžia, ir net padeda panešti kokį nors sunkų daiktą. Tad gal nevertėtų „nurašyti“ visų vyrų tik dėl to, kad vienas ar du nepasielgė taip, kaip moteriškė tuo metu tikėjosi. Tikrai yra šaunių vyrų, pati tuo įsitikinau.

Laima

Kalėdinės puošmenos – dar mieste

Vasaris pamažu baigiasi, bet kalėdinės puošmenos mieste dar užsiliko. Kalbu apie kai kuriuos restoranus. Net ir pas žmones butuose dar liko eglutės su žybsinčiomis lemputėmis. Vakarais vaikštant labai gerai matyti. Tai gal tada tegul ir lieka tos puošmenos iki kitų švenčių? Man negaila, tik juokingai atrodo.

Algirdas

Spektaklis – nuostabus

Pritariu žmonėms, kurie sako, kad patiko E. Senkovo spektaklis „Mane vadina Kalendorium“. Sužavėjo ir mane. Manau, kad praėjus metams, norėčiau pasižiūrėti dar kartą. Paliko gerą, šiltą įspūdį. Noriu pagirti ir aktorių D. Grinį. Nuostabiai suvaidino. Ir ne tik jis. Įspūdį paliko ir kiti aktoriai, ypač E. Barauskaitė. Nuostabus, šiltas spektaklis. Labai ačiū jo kūrėjams. Tegul daugiau tokių stato šiame teatre, žmonėms to labai trūksta.

Sigutė

Pamokslas – kitoks

Sekmadienį buvau mišiose. Jas vedęs kunigas kalbėjo apie lietuvių kalbos išskirtinumą, deminutyvinius žodžius, taip pat apie kitas kalbas. Tiesiog norėjau pasakyti, kad jo pamokslas – labai įdomus, kitoks. Dažniausiai nenorėdavau eiti į bažnyčią būtent dėl pamokslų, kuriuose akcentuojama žmogaus kaltė ir tarsi negalėjimas būti laimingam, nes neva reikia kentėti. O ten nuėjusi pajutau, kad esu laukiama, kad kunigas į kiekvieną žiūri kaip į draugą ir dar moka įdomiai pakalbėti. Dėl to, manau, kad sugrįšiu dar kartą.

Paulina