Nežinojau net kaip reaguoti. Gal atsiras žmogus, kuris pasakys. Trečiadienio rytą pastebėjau vyriškį, kuris išėjo iš laiptinės ir po laiptais numetė tuščią alkoholinio gėrimo buteliuką. Nustebau, kad apskritai taip sugalvojo, juk iki šiukšlių konteinerio – keli metrai. Kaip galima nepykti, kai žmonės elgiasi kaip kiaulės – savoje teritorijoje, atsiprašant, dergia. Baisu žiūrėti, ką nors sakyti vargu ar verta. Tokiems kaip jis bet kuri vieta tampa šiukšline.

Jurgita

Parkas – ne tik šunims

Noriu priminti kaimynams, kad Debreceno gatvės parkas pirmiausia skirtas ne šunims, o žmonėms. Todėl būtų nuostabu, jei šunys ten nebūtų paleidžiami laisvai bėgioti. Ar žmogus dviračiu važiuoja, ar bėga, ar tiesiog eina, nė vienam nėra malonu būti aplotam ar išgąsdintam. Yra atskira šunų vedžiojimo aikštelė, ten juk juos paleisti galima. O teritorijose, kur vaikšto žmonės, tegul šunys būna pririšti, kaip jiems ir pridera.

Juozas

Dovanų jau pakaks

Gaila, kad pasibaigus šventėms daugelyje parduotuvių galima rasti prekių, kurios prieš šventes kainavo brangiau. Dabar dalis jų su didele nuolaida, puikios išvaizdos, kaip tik dovanojimui. O šiaip manau, kad tai buvo paskutiniai metai, kai kam nors ką nors dovanoju. Kalėdos – šventė vaikams, o suaugusiesiems – jokio skirtumo. Svarbiau pabūti kartu negu gauti kojines, dušo želė ar kitą banalią dovaną.

Skaitytojas

Užpuolikai gali grįžti

Skaičiau straipsnį apie subadytą šunį Palangoje. Kraupi istorija. Veikiausiai šuns užpuolikai iš tiesų norėjo apvogti žmones. Labai gaila jų augintinio, kuris, deja, neišgyveno. Jeigu vagys sugeba įsilaužti į apsaugotus namus, nežinia, kur tada galima jaustis saugiai. Aš įsirengčiau vaizdo stebėjimo kameras ne tik prie namų, bet ir prie vartų ar gatvės. Gal šuniui pakenkę žmonės sugrįš, nereikėtų į tokią tikimybę numoti ranka.

Patricija