Joninių pavojai Pereiti į pagrindinį turinį

Joninių pavojai

Jau šįvakar tie, kurie iki to laiko dar nebus prisiragavę velnio lašų, rinksis į būrelius ant įvairių kalnelių ir įkalnių, prie žalių lomelių ir miško laukymių.

Apmaudas: atidarau šaldytuvą, ko tik ten nėra – dešros nėra, sūrio nėra, nieko nėra.
Apmaudas: atidarau šaldytuvą, ko tik ten nėra – dešros nėra, sūrio nėra, nieko nėra. / "Kokteilio" archyvo nuotr.

Kas kokį rąstą sausesnį mėgins uždegti, kas seną padangą ar plastikinių bambalių krūvelę – ir lauks tos trumpiausios metų nakties ugnelei spragiai traškant (nes sinoptikai pranašauja lietų), paskui naktinėdami imituos kasmet besikartojančią ir pabodusią bevaisę paparčio žiedo paiešką, nes ne kažin ką ir beįžiūrės po savo kojomis. Tik jau gerokai praaušus susizgribs, kad blauzdos ir pažastys gausiai apkibusios erkėmis, kad skauda galvą ir sprandą nuo spirituoto alaus, ir dūsaus: reikėjo likti namie ir pro langą grožėtis į Baltiją besileidžiančia saule.

Gyvenimo permainos

Daug kas pasikeitė mano gyvenime, kai sužinojau, kad mano mergina laukiasi: mano vardas, adresas, telefono numeris.

Logiškas pasiaiškinimas

– Petrai, kodėl pavėlavai į darbą?

– Per vėlai išėjau iš namų.

– O anksčiau negalėjai išeiti?

– Negalėjau. Jau buvo per vėlu išeiti anksčiau.

Diagnozė aiški

– Viskas aišku, – sako gydytojas, susipažinęs su ligos istorija, – jums kleptomanija.

– O kas tai yra, – nusigąsta ligonis.

– Tai yra nenumaldomas potraukis vogti, – paaiškina gydytojas.

– Tai ką man dabar daryti?

– Iš pradžių atiduokite mano laikrodį.

Kuris vartoja?

Tėvas sako savo sūnui: "Paukštelis man pačiulbėjo, kad tu pradėjai vartoti narkotikus?"

Sūnus: "Tu kalbiesi su paukščiais ir dar sakai, kad aš vartoju?"

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų