"Atsibudau, visiškai tamsu, tik mano žadintuvas vis cypauja, tarsi koks nelesintas viščiukas paryčiais. Nutildžiau tam kartui. Pajuntu kažkokią baimę. Negaliu suprasti, kas atsitiko, kodėl taip tamsu ir kur turiu eiti? Ūmai suvokiu, kad šiandien – pirmadienis, tas baisusis pirmadienis, kovo 27-oji, kai iš mūsų nežinia kas ir dėl ko pavogė vieną valandą švento poilsio laiko. Apima įniršis. Į tualetą dar nenoriu, kavos – taip pat, nes dar – ne metas. Po valandos norėsiu. Diena sujaukta, jai dar nė neišaušus. O baisiausia (juk esu prietaringas), koks pirmadienis, tokia laukia ir visa savaitė. Liūdna ir apmaudu dėl visų ten, valdžioje, nes jie, kaip paaiškėjo, net mūsų laiką vagia", – tokį štai ilgesingą laišką gavo "Kokteilis" šį rytą, kuris, manytume, atspindi daugelio savijautą, atsukus vasaros laiką.
Komisaras paguodė kolegas
– Čia apie mus pasakoja labai daug visokių anekdotų, bet nesijaudinkite: faktiškai visi jie kažkokie nesuprantami.
Marketingo specialisto patarimas
– Kalbama, kad geras marketingo specialistas sugeba parduoti bet ką? Ir nesvarbu, kokia tai prekė?
– Na, iš esmės – taip.
– Tarkime, turiu maišą senų, surūdijusių, sulankstytų vinių. Kaip man jas parduoti?
– Juk akivaizdu: kur nors netoliese tikrai bus koks nors autoservisas, kur remontuojamos padangos.
Interviu su milijonieriumi
– Sakykite, kas jums padėjo užsidirbti tiek pinigų?
– Kantrybė, tik kantrybė!
– Bet mes juk žinome daugybę dalykų, kur jokia kantrybė nepadėtų. Pavyzdžiui, jei nešiotumėte vandenį rėtyje, tai kad ir kaip stengtumėtės, vandens neprineštumėte?
– Kodėl gi ne? Tereikia sulaukti žiemos.
Naujausi komentarai