Kad pavasaris jau arti, patvirtino ir netoli Kretingos prie ūkininko sodybos besisukiojęs gandras. Lietuvos nacionalinis paukštis skaistų šeštadienį pureno ne itin švarias plunksnas, dairėsi į žemę, tikėdamasis pamatyti jei ne varlę, pelę tai bent žiogą.
Pro šalį važiavusieji į gandrą žiūrėjo akis išpūtę.
Įprasta, kad raudonsnapiai ilgakojai į Lietuvą parskrenda kovui baigiantis, jie tarsi išvaiko paskutinius žiemos ledus.
Kažkada gandrų sugrįžtuvės – Gandrinės (kovo 25 d.) – buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais metais.
Žmonių prietarai
Tikima, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali nulemti žmogui, kokie jam bus visi metai. Jei pamatai skrendantį – viskas puikiai ir sparčiai seksis, jei tupintį – reikalai bus tvarkomi lėtai.
Merginoms išvysti skrendantį gandrą reiškia, kad jos šiemet ištekės. Tupintį – kad dar tebetupės savo tėvų namuose.
Paukščiams patinka Lietuva
Mūsų šalyje gandrai – labai dažna rūšis ir jų populiacija yra tikrai didelė: suskaičiuojama apie 20 tūkst. perinčių porų (2016 m. duomenys) ir pagal tankumą bene vienintelė tokia visoje Europoje. Pavyzdžiui, pagal paskelbtas 1994–2010 m. baltųjų gandrų populiacijos studijas, Lietuva sudaro tik 1,1 proc. jų gyvenamos teritorijos, bet joje peri apie 8,4 proc. pasaulinės baltųjų gandrų populiacijos.
Baltųjų gandrų aptinkama visoje šalies teritorijoje, bet gausiausiai – Suvalkijoje bei Lietuvos pamaryje. Labai daug lizdų yra Šaukliuose (Skuodo r.).
Balandžio pabaigoje ar gegužės mėnesį gandralizdyje deda 3–6 baltus kiaušinius. Kiaušiniai 71,3–51,5 mm dydžio ir 115 g svorio. Pakaitomis peri patelė ir patinas 31–34 d.
Linksmieji tirščiai
Kodėl gaidys visada linksmai gieda?
Todėl, kad turi daug žmonų ir nė vienos uošvės.
Naujausi komentarai