Per parą ugniagesiai 106 kartus vyko gesinti atvirų teritorijų gaisrų.

Nedaug trūko, kad liepsnos būtų pasiglemžusios pusę Panevėžio rajono Glitėnų kaimo. Apie 13 val. kilęs didžiulis gaisras buvo suvaldytas tik ugniagesių gelbėtojų operatyvumo ir profesionalumo dėka. Deja, jiems atvykus jau liepsnojo du gyvenamieji namai ir trys ūkiniai pastatai.

„Šitokio didelio gaisro per savo 25-erius tarnybos metus neatsimenu. Stebina žmonių neatsakingumas tokiu sausu ir vėjuotu oru deginti žolę, kurti laužus, nepagalvojant, kad gali supleškinti ne tik savo, bet ir kaimynų namus, – sakė Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Algirdas Rudys. – Dėl didelio vėjo ugnis per žolę ir net per kelią persimetė prie gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, nuo jų – prie kito gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, jau degė ir žmogaus, kurio teritorijoje kilo gaisras, ūkinis pastatas. Atvykę ugniagesiai pirmiausia stengėsi atkirsti kelią ugniai, kad ji neišplistų į dar vieną sodybą. Iki artimiausio pastato buvo likęs tik pusmetris...“

Ugniagesiai išgelbėjo septynis gyvenamuosius namus ir vieną gamybinės paskirties pastatą. Gaisrą padėjo gesinti ir ūkininkai, kurie čia atgabeno traktorius su vandens cisternomis. Liepsnas malšino aštuonios gaisrinės autocisternos, per 30 miesto ir rajono ugniagesių. Į tarnybą buvo sukviesti ir tą dieną nedirbantys ugniagesiai.

Vakar Rokiškio rajone, Uvainių kaime, nuo pakelėje degančios žolės užsiliepsnojo keturi pastatai. Atvykus ugniagesiams, atvira liepsna degė gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas ir pirtis. Gaisro metu jie sudegė. Ugnis išplito ir į mišką. Keliose vietose išdegė 65 arai miško.

Ugniagesių žiniomis, trečiadienį iš viso išdegė beveik 84 ha atvirų teritorijų –beveik 65 ha miško, 13 ha pievos ir 6 ha kitų teritorijų.

25 kartus vykta į iškvietimus Vilniaus apskrityje, 15 – Kauno, 14 – Šiaulių, 12 – Marijampolės, po devynis – Alytaus, Klaipėdos, Telšių apskrityse.

Būkime atsakingi! Neleiskime dūmams užgožti pavasarinio dangaus!

„Atšilus orams, džiaugiamės atbundančia gamta. Tačiau, kaip ir kasmet, pavasarinę nuotaiką temdo deginama žolė, neatsargus elgesys su ugnimi. Tik per balandžio mėnesį, į pagalbą gaisrų atvejais Kauno rajone skubėjome beveik 20 kartų. Būkime atsakingi! Neleiskime dūmams užgožti pavasarinio dangaus“, – ragina Kauno rajono pareigūnai.

Jonavos rajone esančio Gaižiūnų poligono teritorijoje degė didelis miško plotas. Išdegė 10 ha miško paklotės.

Marijampolės savivaldybėje esančiame Bartininkų kaime išdegė apie 5 ha miško paklotės ir kirtavietės. Nuo gaisro išgelbėtos dvi sodybos.

Šventosios girininkijoje užsiliepsnojus kalninių pušų miškui per kelias valandas išdegė pusantro hektaro miško.

Mažeikių regioninio padalinio Balėnų girininkijoje išdegė 22 hektarai pušyno. Miško gilumoje kylančius dūmus pastebėjo padalinio darbuotojai, vykdydami reidą. Dėl stipraus vėjo ir labai sausos miško paklotės gaisro gesinimas užtruko devynias valandas.

„Bus atliekamas tyrimas dėl miško pažeidimo laipsnio, Greičiausiai miškas bus žuvęs, teks kirsti pušis ir atkurti mišką iš naujo“, – apie gaisro padarinius pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioninio padalinio vadovas Šarūnas Bagdonas.

Trečiadienį du gaisrai išdegino beveik septynis hektarus miško Kazlų Rūdos regioninio padalinio teritorijoje. Vieną gaisrų, tikėtina, sukėlė nukritę elektros laidai.

Dar trys gaisrai kilo Varėnos regioninio padalinio miškuose.

Nedidelius gaisrus buvo spėta laiku užgesinti Šakių, Prienų, Trakų, Ukmergės, Rokiškio regioninių padalinių prižiūrimuose miškuose.

Iš viso šiemet jau kilo 2507 gaisrų atvirose teritorijose, per juos išdegė 2548 ha atvirų teritorijų.

Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, miškuose gaisrai šiemet kyla triskart dažniau nei pernai, jau sudegė 150 ha miškų – 15 kartų daugiau nei pernai.

„Gaisrų priežastis ta pati – neatsargus arba neatsakingas žmogaus elgesys. Kai toks sausas ir lėtas pavasaris, kol medžiai nesulapojo ir nesužaliavo žolė, kuri galėtų stabdyti ugnies plitimą, mažos kibirkšties ant perdžiūvusios miško paklotės pakanka ugniai įsiplieksti“, – pranešime sako urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas.

Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos specialistai perspėja, kad beveik visoje šalies teritorijoje vyrauja ketvurtosios klasės miškų gaisringumas ir gaisrų pavojus išlieka labai didelis.

Lietuvos miškus, kuriuose yra didžiausia rizika gaisrams kilti, stebi antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, fiksuojančios dūmus. Kitur budi miškų pareigūnai.

Valstybinių miškų urėdija prašo visų šalies gyventojų, pastebėjusių degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.