Teismas konstatavo, kad rida buvo sumažinta daugiau nei du kartus, automobilis turėjo daug defektų, tai kėlė pavojų naujajai savininkei ir eismo dalyviams.

Mašinos „Volvo“ pirkimo-pardavimo sutartį pirmadienį teismas pripažinimo negaliojančia, tenkino ieškovės prašymą dėl 3 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, pranešė teismo atstovė.

Pasak teismo, atsižvelgta, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė buvo priversta kreiptis į teisėsaugos institucijas ir labai ilgai įrodinėti, jog K. D. yra tikrasis automobilio pardavėjas, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kitus nepatogumus, susijusius su baudžiamosios bylos nagrinėjimu.

Taip pat atsižvelgta į atsakovo kaltę, jo turtinę padėtį (yra ūkininkas, užsiima automobilių prekyba), bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Iš atsakovo K. D. taip pat priteistos ieškovės patirtos daugiau nei 1,5 tūkst. eurų advokato ir dokumentų vertimo išlaidos.

Byloje ieškovė teigė, kad perkant iš K. D. automobilį, jai buvo aiškinama, kad automobilio rida yra 215 000 kilometrų, o automobilis pirktas iš bankroto administratoriaus Švedijoje.

Tačiau, Volvo gamintojų atstovų specialistams patikrinus automobilio gamintojo duomenis jiems prieinamoje gamintojo bazėje paaiškėjo, kad tai – specialiai taksi veiklai pagamintas automobilis (su atitinkama taksi komplektacija ir trijų metų ridos garantija). Jo paskutinė garantiniu laikotarpiu užfiksuota rida 2011 m. vasario 24 d. buvo 319 395 kilometrai.

Parduodant 2016 m. lapkričio 21 d. šio automobilio rida realiai buvo daug didesnė (530 961 kilometrai) nei deklaruota pardavėjo.

Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko, teigė, kad jis 2016 m. lapkričio 11 d. pardavė automobilį „Volvo V70“ ieškovei už 6,2 tūkst. eurų. Teismui aiškino, kad ieškovės sutuoktinis automobilį patikrino pasirinktame autoservise.

Specialistai nurodė, kad yra nežymus automobilio turbinos gedimas, kitų akivaizdžių trūkumų nerado. Po to, ieškovės sutuoktinis su atsakovu nuvyko į techninės apžiūros stotį, kurioje nustatyti priekinio stiklo ir galinio dešinio žibinto stikliuko pažeidimai. Nustatytus trūkumus K. D. pašalino, ieškovės sutuoktinis su tuo sutiko. Atsakovas nepripažino, jog klastojo automobilio „Volvo V70“ ridos duomenis, teigė, nežinojęs, kad automobilio rida pakeista.

Šiuo metu tebevyksta ikiteisminis tyrimas dėl automobilio ridos suklastojimo, kuriame ieškovė yra pripažinta nukentėjusiąja.

Bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad atsakovas Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu už tai, kad, būdamas automobilio „Volvo V70“, tikruoju pardavėju, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio metu, automobilio pirkėjai (ieškovei) už sutartą 6,2 tūkst. eurų kainą pardavė transporto priemonę „Volvo V70“.

Taip pat nustatyta, kad ant švedų kalba pagaminto blanko – pirkimo sutarties jis savo ranka įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog transporto priemonės „Volvo V70“, pardavėjas – Q. Y., parduoda transporto priemonę.

Už tai atsakovui skirta daugiau nei 9 tūkst. eurų bauda. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 1 d. priėmė nutartį, ja nuteistojo K. D. apeliacinį skundą atmetė.

Šiuo metu tebevyksta ikiteisminis tyrimas dėl automobilio ridos suklastojimo, kuriame ieškovė yra pripažinta nukentėjusiąja.

Civilinėje byloje teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, nustatė, kad 2016 m. lapkričio 21 d. ieškovė įgijo 2008 m. pagamintą automobilį „Volvo V70, ji sumokėjo 6,2 tūkst. eurų. Tačiau automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodytas visiškai kitas asmuo – Q. Y. Atsakovas patalpino skelbimą internetiniame tinklapyje www.autoplius.lt., nurodė savo telefoną.

„Atsakovas suklaidino pirkėją telefonu nuo pat pradžių, paaiškino, kad automobilio rida yra tik 215 000 kilometrai, automobilis pirktas iš bankroto administratoriaus Švedijoje, atitinkamai pirkėja tikėjosi geros automobilio būklės su nedidele rida. Ieškovė, būdama suklaidinta atsakovo, paaiškino teisme, kad neturėjo tikslo tokio automobilio su pravažiuota didele rida, kuris buvo pagamintas ir eksploatuojamas kaip taksi automobilis, pirkti“, – pažymėjo teismas.

Teismas sprendime konstatuota, kad atsakovas žinojo apie automobilio tikrą ridą pardavimo metu, teikė pirkėjai klaidingą, apgaulingą informaciją, kadangi tai specialiai pagamintas taksi veiklai automobilis (su atitinkama taksi komplektacija ir 3 metų ridos garantija). Jo rida 2011 m. vasario 24 d. buvo 319 395 kilometrai, o 2016 m. spalio 5 d. tikroji rida buvo 530 961 kilometras.

Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra profesionalus automobilių pardavėjas, apie ką teismo buvo pasisakyta ir nustatyta 2020 m. balandžio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartyje.

Teismas nusprendė, kad yra pagrindas pripažinti automobilio „Volvo V70“ pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu kaip sudarytą dėl pardavėjo apgaulės ir taikyti restituciją bei priteisti neturtinę žalą.

„Kadangi automobilio pirkimo pardavimo sutartyje nurodytas Q. Y., o ne tikrasis pardavėjas K. D. ir parduotas automobilis su suklastota, sumažinta daugiau nei du kartus rida ir turintis daug defektų, dėl kurių jo dalyvavimas eisme kėlė pavojų tiek automobilio savininkei, tiek kitiems eismo dalyviams, pirkėjai teikta melaginga, apgaulinga informacija apie automobilio faktinius duomenis ir techninę būklę, tai yra esminis sutarties pažeidimas“, – konstatavo teismas.

Jonavos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Kauno  apygardos teismui.