Kas kam dirbo?

Regis, kas gi dar naujo gali nutikti kalėti iki gyvos galvos nuteisto žmogaus gyvenime. D.Dargis sutinka, kad šiandien gal ir nieko naujo, tačiau lenda vis nauji faktai apie įvairius Henriko Daktaro ir jo gaujos gyvavimo niuansus.

"Ši tema yra nenužudoma. Pirmasis knygos leidimas pasirodė 2010 m. Praėjo beveik 10 metų. Naujausias leidimas nėra visiškai toks pat kaip ankstesni. Jis yra papildytas. Per daug metų surinkau nemažai naujos informacijos", – intrigavo D.Dargis.

Rašytojas tęsia, kad naujame leidime pakoreguotas knygos viršelis, daug naujų nuotraukų, kurių ankstesniuose šios knygos leidimuose nebuvo. O tai, kas vėliau pasirodė nereikšminga, iš naujo leidimo yra išimta. Šeštame "Tikrosios Daktarų istorijos" leidime – daugiau nei 50 pirmųjų puslapių naujos informacijos.

"Informacijos ir pašnekesių buvo surinkta gerokai daugiau, tačiau šį kartą buvau įspraustas į rėmus, kurių negalėjau peržengti. Pirmą kartą taip rašiau, nes iki šiol nevaržydavau savęs. Knygos pradžioje ir yra naujas papildomas skyrius", – dėstė rašytojas.

"H.Daktaras specialiųjų tarnybų įkaitas" – taip autorius pavadino papildytą skyrių. D.Dargis tikina šiuo priedu nesiekęs įrodyti, kad H.Daktaras buvo KGB agentas. Jis sako keliantis klausimą: kas kam dirbo?

Tarnybų taikiklyje

"Sovietinės KGB dokumentuose H.Daktaras buvo minimas, bet tai operatyvinė informacija. Man susidarė įspūdis, kad jis buvo stebimas ir buvo stebimi jo ryšiai. Juos ir aprašau papildytame leidime", – tęsė D.Dargis, primindamas, kad mafijos atstovams buvo tabu bendradarbiauti su teisėsauga.

Man buvo šokas, kai sužinojau, kad tiek daug tuometės milicijos pareigūnų buvo korumpuoti.

D.Dargis su jaunatvišku entuziazmu liejosi apie galimus H.Daktaro ryšius su vienu aukšto rango Kauno milicijos pareigūnu, kuris vėliau buvo atleistas iš darbo. Rašytojas pastebi, kad KGB tuo metu, galima sakyti, atlikinėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Imuniteto skyriaus pareigūnų pareigas. Knygos autorius disponuoja KGB dokumentu, kuriame puikuojasi H.Daktaro pavardė. D.Dargis tikina, kad minimas dokumentas yra KGB archyvuose, kuriuose jam pavyko jį atrasti.

Rašytojas mini ir atleistus milicijos darbuotojus. Esą toks sprendimas anuomet buvo priimtas remiantis KGB pateikta informacija apie jų ryšius su nusikalstamu pasauliu. D.Dargis įsitikinęs, kad korupcija sovietinėje milicijoje tiesiog klestėjo, o žiūrint šių dienų aktualijas – netoli tenuėjome.

"Man buvo šokas, kai sužinojau, kad tiek daug tuometės milicijos pareigūnų buvo korumpuoti. Kas dėl H.Daktaro, negalėčiau tvirtinti, kad jis dirbo KGB. Neturiu įrodymų nei kad dirbo, nei kad nedirbo", – D.Dargis tikino vedęs tik paraleles.

Sekė V.Adamkų

D.Dargis prisiminė dar vieną įdomią, į naująjį leidimą sugulusią istoriją. Rašytojas pasakoja, kad 1985 m. prie "Tartu" kavinės Žaliakalnyje paliktame automobilyje ant palangės buvo speciali KGB seklių įranga. Slapta fotografavimo technika buvo įmontuota į moteriškas rankines. Tąsyk slaptosios tarnybos agentai nuėjo atsigerti kavos, o grįžę nerado rankinių su tais laikais ypatinga įranga.

Tuo metu KGB sekė būsimą Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų, kuris viešėjo sovietiniame Kaune. KGB patyrė fiasko. Tačiau pagalbos buvo kreiptasi į H.Daktarą. Vagišiai buvo rasti, tačiau įrangos atgauti nepavyko, nes, nesupratę kas pateko į jų rankas, jie ja atsikratė, nuo Žaliojo tilto (Geležinkelio tilto – red.past.) įmetė į Nemuną.

D.Dargis pasakojo gana intensyviai susirašinėję su H.Daktaru tuo laikotarpiu, kai mafijos pradininkas pargabentas iš Bulgarijos sėdėjo Lukiškėse. Prisiminė ir sunkiai įskaitomą Henytės raštą ir jo pasakotus įdomius dalykus.

Garsusis nusikaltėlis rašytojui prisipažino, kad viena jo dukrų svajojo tapti žurnaliste. H.Daktaras esą norėjo, kad ji taptų gydytoja, tačiau dukra tėvui laiškuose vis primindavo, kaip stipriai ją traukia paslaptingi ir patys netikėčiausi dalykai, kuriuos ji siejo su žurnalistika.

Intriguojantys sutapimai

D.Dargis dalijasi mintimis apie galimą Drąsiaus Kedžio nusikaltimų sąsają su H.Daktaro istorija. Esą D.Kedžio veiksmai galėjo būti kaip uždanga tuo pat metu parvežtam į Lietuvą H.Daktarui ir jam reiškiamiems įtarimams, vėliau lėmusiais teismo nuosprendį – nelaisvę iki gyvos galvos.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Sutapimas ar ne, kad D.Kedžio kruvinasis išpuolis sutapo su H.Daktaro parvežimu iš Bulgarijos į Lietuvą. Rašytojas veda paralelę, kad D.Kedžio nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius H.Daktaro sūnų pasiuntė už grotų. Oficialiai šių rašytojo pastebėtų sąsajų niekas nesiryžo patvirtinti, tačiau D.Dargis tikina, kad neoficialiai tokios paralelės pareigūnai neatmetė.

Rašytojas atkreipė dėmesį ir į tai, kad didžioji dalis žiniasklaidos buvo susikoncentravusi į Garliavos įvykius, todėl H.Daktaro parvežimas, jam reiškiami įtarimai liko antrame plane. Anot rašytojo, tai galėjo būti ir neatsitiktinai.

"Skaitė keletas policijos pareigūnų, šios knygos herojų, kurie nemėgino man įsiteikti. Jie sakė, kad kabina ir gerai skaitoma", – apie aplinkinių pastebėjimus užsiminė D.Dargis.

Atviresni pokalbiai

D.Dargis pabrėžė, kad naujasis knygos leidimas papildytas medžiaga, parengta pagal policijos pareigūnų, medžiojusių H.Daktarą tuo metu, kai jis slapstėsi Bulgarijoje, pasakojimus. Dešimtmetis – gera proga prisiminti tos dienos įvykius.

Likau vienas redakcijoje. Suskambo telefonas. Numeris buvo nepažįstamas, tačiau iš balso pažinau skambinusį.

D.Dargis pastebi, kad šiandien pareigūnai apie minimus įvykius kalba gerokai atviriau nei anuomet. Esą rankas jiems atrišo trijų teismų patvirtinti sprendimai nuteisti H.Daktarą kalėti iki gyvos galvos. "Žmonės atsipalaidavo, teismai baigėsi, bylą išnarpliota", – šyptelėjo D.Dargis.

Rašytojas sako buvęs pirmasis žurnalistas sužinojęs, kad H.Daktaras sulaikytas Bulgarijoje. "2009 m. rugsėjo 4 d. Beje, tą dieną gimęs D.Kedys. Toks va įdomus sutapimas. Buvo penktadienis. Likau vienas redakcijoje. Suskambo telefonas. Numeris buvo nepažįstamas, tačiau iš balso pažinau skambinusį. Gana žinomas žmogus iš teisėsaugos pasaulio. Jis pasakė: "Mes turime Daktarą. Sulaikytas Bulgarijoje", – noras pranešti naujieną buvo stiprus.

D.Dargis prisimena kaip puolė skambinti visiems, kurie galėtų patvirtinti, tačiau, lyg tyčia, telefonai buvo išjungti arba neatsiliepė, arba rodė užimtumo signalą.

Rizikavo ne veltui

"Būtinai turėjau pasitikslinti iš antro šaltinio, nes bijojau, kad jei paleisiu "antį", kaip žurnalistas krisiu į dugną, kelsiu nepasitikėjimą ir nebegalėsiu rašyti. Tačiau surizikavau ir paleidau žinutę. Po maždaug 15 min. ir kiti ėmė skelbti šią naujieną", – D.Dargis vis sklaidė dar dažais kvepiantį naująjį knygos leidimą.

Kodėl pareigūnai ilgai netvirtino šitos žinios? Pasak D.Dargio, jiems buvo sunku nustatyti, ar ten tikrai H.Daktaras. Jis buvo gerai užsimaskavęs, o bulgarai ilgai nepateikė atsakymo dėl pirštų antspaudų. Bulgarai taip pat abejojo, nes jiems atrodė, kad sulaikė kažkokį senuką, be to H.Daktaras simuliavo širdies ligą.

"Aš jau žinau vietovės adresą, kurioje H.Daktaras slapstėsi pabėgęs iš Kauno. Iš tos vietos netoli Panevėžio jis ir paspruko Policijos departamento pareigūnams iš po nosies", – naujomis, ko gero, ir vėl į knygą sugulsiančiomis naujienomis, pasidalijo Lietuvos mafijos tyrinėtojas.

Rašytojas, regis, užmetinėjo pirmuosius štrichus kaip H.Daktaras, tarsi trileryje, slidėmis skrodė miškais ir kloniais, o galiausiai viešuoju transportu – iki Bulgarijos. "Pareigūnai šios temos nekomentavo. Jiems tai buvo didžiulis smūgis, todėl tolesnę H.Daktaro medžioklę priėmė kaip asmeninį įžeidimą", – dėstė D.Dargis.