„Manau, kad pavyko, pasimokėme iš pirmojo etapo klaidų. Šį kartą žmonėms buvo žymiai aiškiau“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė D. Kreivys.

Anot ministro, vykstant pirmajam liberalizavimo etapui, tiekėją pasirinkti turėję daugiausiai elektros suvartojantys vartotojai buvo itin pasimetę tarp įvairios informacijos ir skaičuoklių, jiems buvo sunku palyginti skirtingų tiekėjų pasiūlymus.

Tuo metu antrojo etapo metu, D. Kreivio teigimu, buvo sutvarkyti būtini teisės aktai, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) sukūrė patogią tiekėjų pasiūlymų skaičiuoklę su visais būtinais parametrais.

Pasak ministro, antrojo etapo sėkmę įrodo tai, kad jam pasibaigus sutarties su tiekėju neturėjo ir bent liepą 25 proc. brangesnio garantinio tiekėjo ESO klientais bus panašiai vartotojų kaip ir pirmajame etape – apie 13 proc.

„Pirmajame etape buvo apie 100 tūkst. žmonių, dabar atėjo apie 760 tūkst. žmonių. Ir rezultatas labai panašus – ten buvo nepasirinkę apie 13 proc., čia truputį mažiau nei 13 proc. nepasirinko iki numatytos datos“, – pažymėjo D. Kreivys.

„Tikrai didelė sėkmė, nes pirmajame etape rinkosi žmonės, kurie daugiausia vartoja, jie yra išmaniausi. O dabar, kai rinkosi žmonės, kurie vartoja mažiau, ir vyresni žmonės, kuriems reikia padėti, gauname analogišką rezultatą. Jis tikrai yra labai neblogas“, – tęsė jis.

ELTA primena, kad antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas, kuriame vieną iš šešių nepriklausomų elektros tiekėjų rinkosi 1–5 tūkst. kWh elektros kasmet suvartojantys gyventojai, baigėsi birželio pabaigoje.

VERT liepos 4 d. duomenimis, tiekėją pasirinkę 644 tūkst. buitinių vartotojų iš kurių 435 tūkst. sudarė sutartį su visuomeninį tiekimą užtikrinančiu „Ignitis“ (67,6 proc. visų pasirinkusiųjų). Beveik 16 proc. vartotojų pasirinko „Perlas energija“, apie 8 proc. – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“. Mažiau nei 1 proc. vartotojų sudarė sutartį su „EGTO Energija“ ir „Birštono elektra“.