Plačiau papasakojo advokatas Arnas Paliukėnas.

– Toks teismo nuosprendis pagal galiojančią praktiką yra griežtas ar tinkamas?

– Turbūt ta suma visus nustebino. Bet iš tiesų tai yra nuosekli praktika. Baudžiamosiose bylose bausmė yra atskiras institutas, o baudžiamojo poveikio priemonė yra atskiras institutas. Šiuo atveju, tai nėra bausmė, o baudžiamojo poveikio priemonė. Vairuotojo pažymėjimo atėmimas bei automobilio konfiskavimas gali būti traktuojamas kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Transporto priemonės konfiskavimas yra negalimas, jei asmuo nėra savininkas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar nebandoma simuliuoti ir taip išsisukti nuo atsakomybės? Ar nebuvo tokios nuostatos, kad automobilis konfiskuojamas bet kokiu atveju, nežiūrint, kas yra jo tikrasis savininkas?

– Negaliu niekaip sutikti iš teisinės pusės, kad būtų galima konfiskuoti bet kokiu atveju. Negalima taip daryti. Imkime transporto bendrovę kaip pavyzdį, imkime vilkikus. Įsivaizduokite, kiek šimtų tūkstančių tas darbdavys yra užsilizingavęs arba savais pinigais sumokėjęs. Atmeskime išvadą, kad darbdavys nieko nekontroliuoja. Darbdavys gali kontroliuoti. Bet jei darbdavys yra Vilniuje, automobilis važiuoja į pasienio pusę, kažkur pakeliui stabteli į kokią nors parduotuvę ir išgeria alaus. Vėliau būna sustabdytas policijos. Ar transporto priemonės konfiskavimas tokiu atveju būtų sąžiningas? Taikyti konfiskavimą bet kokiu atveju, neatsižvelgiant į nuosavybės priklausomumą, tikrai negalima. O kad nebūtų išvengta atsakomybės, yra verčiama į piniginę vertę ir konfiskuojama vertė. Tarp kitko, šioje byloje buvo pirmos instancijos tesimo sprendimas, kad būtų konfiskuojama tik dalis vertės. Jei šiuo atveju vertė buvo apie 50 tūkst. eurų, tai pirmoje instancijoje buvo konfiskuota tik 25 tūkst. eurų. Turtinė žmogaus padėtis gali turėti įtakos.

– Ar tokie atvejai, kai sučiupti girti prie vairo, asmenys moka baudas užuot konfiskavus jų automobilį, yra dažni ar reti?

– Tai nėra bauda, tai yra turto konfiskavimas. Tiesiog vietoje transporto konfiskavimo, mokama piniginė išraiška. Taip, tokių atvejų daug. Kadangi, jei asmuo yra ne savininkas, kaip ir minėjau, negalima konfiskuoti transporto priemonės.

– Kokios dažniausiai baudos yra skiriamos ir kaip dažnai imamasi automobilio konfiskavimo?

– Jei kalbame apie bausmę, asmuo gavo 90 parų arešto. Tai yra bausmė, o baudžiamojo poveikio priemonė buvo vairuotojo pažymėjimo atėmimas bei piniginės vertės lygios transporto vertei konfiskavimas. Kadangi buvo dvi veikos, teismas atsižvelgė į tai. Už dvi veikas – dvi bausmės. Galbūt visuomenėje susidaro vaizdas, kad mes sekame Suomijos pavyzdžiu, kad už eismo pažeidimus baudos nėra kažkokios fiksuotos, o pagal pajamas. Tai čia ne tas atvejis.

– Nenumaldomas lietuvio noras išgėrus sėsti prie vairo. Kur mes judame šiuo klausimu? Kaip Lietuva atrodo Europos Sąjungos kontekste?

– Lietuva atrodo labai griežta, viską draudžianti. Bet ar tikslai pasiekiami? Aš turiu labai rimtų abejonių. Neturiu statistikos, bet akivaizdu, kad esame apsiraizgę įvairiais griežtumais. Pas mus kuro kolonėlėse negalima pirkiti alkoholio, o Latvijoje ir Lenkijoje viskas laisva. Mes ribojame alkoholio pirkimo valandas, pas mūsų kaimynus to nėra. Mes labai daug ką draudžiame ir bandome bausti. Manau, kad politikai neturėtų mūsų stebinti. Dabar susilaukėme vienos daugumos. Jie žino, kad atėjo tik ketveriems metams ir bando mus nustebinti visaip, kažką griežtindami. Tas stebinimas į vieną pusę, į kitą pusę niekur neveda ir nieko neišsprendžia. Ar mažėja problemos? Ar tikrai neblefuoja politikai sakydami, kad mažėja? Ar tikrai jie pateikia realią statistiką?