Tai žurnalistams pirmadienį patvirtino Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.

„Taip, („Profarma“ – BNS), Lietuvos įmonė. Toliau yra keturios kryptys: tiriamas pats sandėris, pinigai, galbūt kad galėjo būti neteisėtai gauti, tiriamas sukčiavimo atvejis, tiriamas galimas piktnaudžiavimas ir tiriamas galimas pinigų plovimas“, – žurnalistams sakė M. Petrauskas.

Anot jo, kai kuriems įmonės atstovams pareikšti įtarimai.

„Su šia įmone susijusiems asmenims – taip, dalis iš jų buvo ir apklausti, yra ir specialiųjų liudytojų, yra ir įtariamųjų. Šiuo metu yra šeši įtariamieji“, – tvirtino M. Petrauskas.

Apie tyrimą pranešta birželio pradžioje, kaip skelbta, pareigūnų akiratyje – 6 mln. eurų vertės Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdytas greitųjų koronaviruso testų pirkimas.

Klausiamas apie galimus įtarimus laboratorijos atstovams, M. Petrauskas pabrėžė, kad laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas prieš kelias savaites mirė, o kitiems darbuotojams įtarimai, anot jo, kol kas nėra pareikšti.

Jis taip pat nurodė, kad L. Jaruševičienė „kol kas iš pareigūnų vienintelė“, kuriai pareikšti įtarimai.  

„Šiandien buvo apklausoje, buvo jai įteiktas pranešimas apie įtarimą, skirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti“, – sakė jis.

FNTT vadovas atkreipė dėmesį, kad ši tarnyba vykdo tyrimą dėl greitųjų testų, tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba – atskirą tyrimą dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdyto reagentų pirkimo. Šiuose tyrimuose, pasak jo, keičiamasi informacija.

Apie FNTT tyrimą pranešta birželio pradžioje, pareigūnų akiratyje – 6 mln. eurų vertės Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdytas greitųjų koronaviruso testų pirkimas.

Su šia įmone susijusiems asmenims – taip, dalis iš jų buvo ir apklausti, yra ir specialiųjų liudytojų, yra ir įtariamųjų.

Pasak FNTT, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos apie minėtos įmonės, manoma, įtartinas finansines operacijas.

Lėšos, kuriomis „Profarma“ bandė disponuoti, buvo gautos po viešojo pirkimo sudarius greitųjų COVID-19 testų pardavimo sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. FNTT teigimu, apribotas disponavimas neteisėtai įgytomis lėšomis.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.