Klaipėdos apygardos teisme Henriko Daktaro gaujos byloje liudijęs „Šampaninių“ gaujos narys prisiminė skandalingą buvusio Valstybės saugumo departamento vadovo Valentino Junoko pagrobimą.

Tykojo šalia Jakų

Šešetą metų su Kauno „daktarais“ siejamų „Šampaninių“ gaujos nariu buvęs, vėliau JAV 8 metus besislapstęs Saulius Vaitukaitis liudijo apie keistą 1994-aisiais netoli Klaipėdos nutikusią istoriją.

Esą iš H.Daktaro ir Vidmanto Siaurusevičiaus, pravarde Siauras, grupė jaunų vyrų gavo nurodymą automagistralėje pavogti sunkvežimį, kurio priekaboje turėjo būti kontrabandinių cigarečių.

Aptarę plano detales, grupuotės nariai iš Kauno automobiliais pajudėjo į uostamiestį. Netoli Jakų kaimo nusikaltėliai sustojo šalikelėje, ties Klaipėdos miesto ženklu.

Gauja turėjo paruošusi policijos pareigūno uniformą. Ją apsivilko vienas nusikaltėlių.

Teisme liudijęs S.Vaitukaitis prisipažino vilkėjęs karišką maskuojamąją uniformą.

„Žinojome, kur ir kaip važiavo vilkikas su durpių kroviniu, po kuriuo buvo paslėptos cigaretės. Kitas mūsų automobilis jį sekė“, – aiškino S.Vaitukaitis.

Palaikė policininkais

Tamsoje baltas VAZ automobilis su mėlynu švyturėliu vilkiko vairuotojui turėjo atrodyti kaip policijos automobilis.

Tačiau uniforma vilkintį nusikaltėlį vairuotojas ne iš karto pamatė, stabdomas vilkikas nestojo ir pavažiavo dar šimtą metrų.

Tada gaujos nariai pasileido bėgti ir, mašinai sustojus, atplėšė vairuotojo dureles bei įrėmė vyrui šautuvą į šoną.

Kęstutis Martuzevičius, pravarde Šampaninis, esą turėjo 9 mm kalibro „Makarov“ pistoletą, kiti užpuolikai, pasak liudininko, – vinčesterį, kelis dujinius pistoletus bei medžioklinį šautuvą.

Surišo ir prirakino prie medžio

Ištempę vairuotoją iš vilkiko kabinos, nusikaltėliai jį nusigabeno atokiau į šalia greitkelio buvusius laukus.

„Tuo metu kitoje pusėje autostrados pamatėme stovintį automobilį. Nuėjome pažiūrėti, kas ten dedasi“, – teisme aiškino S.Vaitukaitis.

Keistomis aplinkybėmis visą gaujos „operaciją“ kitapus kelio stebėjo tuomet Valstybės saugumo departamento 9-ajam skyriui vadovavęs, o vėliau departamento vadovu tapęs Valentinas Junokas.

Bylos duomenimis, kartu su V.Junoku kontrabandinio krovinio pagrobimą stebėjo ir Petras Išvoškis, tuomet dirbęs kontržvalgyboje. Abu pareigūnai apie tai, kad stebi nusikaltimą, nei policijai, nei kitoms tarnyboms nepranešė.

Nusikaltėliai, tikriausiai net nežinodami, kokio rango saugumiečius sučiupo, jiems dar vožtelėjo per sprandą ir, įrėmę pistoletus, nusitempė į mišką. Saugumiečiams užpuolikai surišo rankas ir kojas.

„Mes juos surišome ir tolėliau miškelyje antrankiais prirakinome prie medžio“, – detales prisiminė S.Vaitukaitis.

Ieškojo portfelio

Užpuolikai pagrobė ir V.Junoko portfelį. Jame buvo VSD tarnybinis pažymėjimas, leidimas ginklui, pistoletas bei piniginė. Tačiau gaujos nariai portfelį paskubomis švystelėjo į pakelę.

Dieną ar dvi po nusikaltimo S.Vaitukaitis prisiminė, kad sulaukė įtūžusio H.Daktaro skambučio.

Kontrabandinio krovinio pagrobime dalyvavusieji sulaukė pylos už tai, kad į „operaciją“ išsiruošė be veidą dengiančių kaukių.

S.Vaitukaitis teigė, kad vadeiva pyko, jog saugumiečiai bando atpažinti, kas juos užpuolė. Esą buvo identifikuoti du iš kelių tą naktį buvusių gaujos narių.

„Mums liepė važiuoti į Klaipėdą ir ieškoti prie Jakų išmesto portfelio. Mes nuvažiavome, bet nieko neradome“, – aiškino S.Vaitukaitis.

Po nusikaltimo praėjus keleriems metams, pats V.Junokas viešai prisipažino, jog tarnybinį ginklą jis vis dėlto atgavo. Tuomet jau Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo kėdę užėmęs V.Junokas aplinkybių neatskleidė.

Pagrobusi kontrabandines cigaretes gauja uždirbo nuo 15 tūkst. iki 20 tūkst. dolerių. Kiekvienas nusikaltimo dalyvis gavo nuo tūkstančio iki 1,5 tūkst. dolerių.

Dėl duoklės – padegimas

Teisėjų kolegijai S.Vaitukaitis paliudijo ir apie buvusio Kauno vicemero Stepono Vaičikausko reketavimo atvejį.

Tuo metu bendrovės „Dobilas“ prezidentu buvęs S.Vaičikauskas iš „daktarų“ išgirdo atvirą reikalavimą sumokėti 10 proc. nuo pelno, ne mažiau kaip 100 tūkst. litų. Esą tuo metu įmonės metinis pelnas siekė 1 mln. litų.

„Nežinau, gal jie nenorėjo mokėti. Mums buvo liepta padegti jų sandėlius“, – teisme atviravo S.Vaitukaitis.

Gaujos nariai tuomet apsiginklavo „Molotovo“ kokteiliais.

„Aš akmenimis išdaužiau antrojo aukšto langą. Įmetėme butelius su padegtu skysčiu ir pabėgome“, – prisiminė S.Vaitukaitis.

Užmušė dėl moters

„Šampaninių“ gaujos narys teisme prabilo ir apie itin žiaurius nusikaltimus.

S.Vaitukaitis smulkiai teisėjų kolegijai liudijo apie žiaurias egzekucijas buvusiems gaujos nariams.

Kalbėdamas apie Arvydo Mačinsko (Mačialkos) nužudymą, vyras prisipažino, kad šis buvo nužudytas dėl moters.

„Tai K.Martuzevičius, Šampaninis, su Mačialka merga nepasidalijo“, – teisme aiškino liudininkas.

Sumuštas ir nuvežtas į mišką A.Mačinskas buvo nužudytas – smaugtas ir subadytas peiliu, o vėliau užkastas.

Teisme trečiadienį buvo pagarsintos ir vieno iš „Daktarų“ gaujos narių Roberto Borcherto, pravarde Karabasas, nužudymo aplinkybės.

Karabasas susidorojimo sulaukė už tai, kad ėmė garsinti Rimanto Ganusausko-Mongolo nužudymo aplinkybes bei pradėjo konkuruoti su gaujos lyderiais.

„Jis keikė „daktarų“ senius, todėl ir buvo nurodymas jį sulaužyti, sumušti“, – teisme liudijo S.Vaitukaitis.

Karabasas buvo mušamas beisbolo lazda „Villulos“ restorane, o vėliau išvežtas į mišką ir žiauriai pribaigtas.

Žurnale – vogti automobiliai

Vakar teisme apie gaujos narių nusikaltimus pasakojęs S.Vaitukaitis prisiminė ir kitų „Daktarų“ gaujos klestėjimo laikus menančių detalių.

„Šampaniniams“ priskiriamas S.Vaitukaitis liudijo ne tik apie turto prievartavimo atvejus bei vagystes, bet prisiminė ir vieną aplinkybę.

„Villulos“ restorano biure buvo toks sąsiuvinis, kuriame registruoti vogtų automobilių šeimininkai, kurie pageidautų sumokėti išpirką“, – teigė gaujos narys.

„Daktarams“ apie pavogtus automobilius informaciją duodavo visos tuomet Kaune veikusios grupuotės.

Jei mašinos netekęs savininkas pageidaudavo ją išsipirkti, jis ieškodavo tarpininko, kuris jo duomenis galėtų įrašyti į šį savotišką gaujos žurnalą.

„Jis buvo padėtas viename kambarių“, – nurodė S.Vaitukaitis.

Kas savaitę esą garsesni mašinų vagys ateidavo pavartyti šį sąsiuvinį ir taip sužinodavo, kas iš pavogtų automobilių savininkų „pribrendo“ išpirkai.