„Nebebijome vaikščioti gatvėmis ir gauti į galvą, tai elektroninėje erdvėje matome, kad vis daugiau reikia būti atsargesniems, internete galima vaikščioti ir gauti į galvą“, – sakė kibernetinio saugumo ekspertas Vilius Benetas.

Bankai pastebi, kad kaskart sukčių schemos darosi vis išmanesnės ir sudėtingesnės. Vis dažniau nusikaltėliai veikia grupėse, apsimeta labiausiai gyventojų pasitikėjimą pelniusiomis įstaigomis – bankais, policija, valstybinėmis įmonėmis.

„Siunčiami laiškai, žinutės arba skambučiai, kurių metu bandoma įtikinti, kad neva į jūsų paskyrą bandoma įsilaužti, ji yra užblokuota ar jūsų mokėjimo kortelės duomenys buvo pavogti, ar mokėjimo kortelė sugadinta“, – būdus apgauti vardijo SEB banko Prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tikrumo įspūdžiui sustiprinti sukčiai netgi siunčia banko valdybos narių vardu pasirašytus melagingus laiškus, todėl gyventojus pavyksta įtikinti ne tik atskleisti kortelės duomenis, bet ir pačią mokėjimo kortelę atiduoti. „Gyventojai yra įtikinami, kad atvyks banko atstovas paimti kortelę su PIN kodu, po kiek laiko jums pristatys naują“, – net tokį atvejį įvardijo SEB banko Prevencijos departamento direktorė.

Dar įdomiau, kad vis dažniau sukčiai nieko neįtariantiems gyventojams siūlo darbą. Kaip tikina bankai, dažniausias pažadas – greiti ir lengvi pinigai. „Pradedama nuo to, kad reikės kažkur paspausti patiktuką, pavyzdžiui, „Youtube“ platformoje ar „Instagram“ paskyroje, toliau pradedama prašyti atlikti sudėtingesnes užduotis – atskleisti savo banko sąskaitos duomenis“, – schemą nupasakojo Šiaulių banko Strateginių technologijų vystymo departamento direktorius Andrius Kamarauskas.

Pradedama nuo to, kad reikės kažkur paspausti patiktuką, pavyzdžiui, „Youtube“ platformoje ar „Instagram“ paskyroje, toliau pradedama prašyti atlikti sudėtingesnes užduotis – atskleisti savo banko sąskaitos duomenis.

Policija perspėja – tie, kurie susivilioja lengvais turtais, dažnai gali būti apkaltinti bendradarbiavimu. „Žmogus įtraukiamas su tikslu pasinaudoti jo sąskaitomis vykdant netikrus pinigų pervedimus“, – sakė Lietuvos policijos atstovė Revita Janavičiūtė.

Specialistai turi kelis patarimus, kaip nepakliūti į nusikaltėlių pinkles. „Kiekvienas iš mūsų turime turėti bazinį supratimą, kad stebuklų internete nėra, o yra daug nusikaltimus prieš mus ar mūsų šeimas trokštančių įvykdyti žmonių“, – auksinę taisyklę įvardijo kibernetinio saugumo ekspertas. „Visų labai prašome išlikti budriais ir svarbiausia – neskubėti“, – kreipėsi į gyventojus R. Janavičiūtė. „Žinoti, kad bankai niekada neprašo jokių prisijungimo kodų, PIN kodų, kortelės kodų ar kortelės CVV kodų, tai yra visiškai konfidenciali informacija“, – priminė D. Uosytė.

Tačiau policija teigia, kad sukčiavimas dažniausiai nelieka nenubaustas. „Šiais metais ikiteisminių tyrimų yra pradėta daugiau nei praeitais metais per tą patį laikotarpį“, – teigė R. Janavičiūtė.

Palyginus šių ir praeitų metų keturių mėnesių duomenis, matyti, kad žmonės tampa sąmoningesni. Šiemet sukčiai iš žmonių išviliojo 1 mln. mažiau nei pernai. Policija nusikaltėlius perspėja, kad už sukčiavimą gresia ne vien bauda, bet ir laisvės suvaržymas ir netgi kalėjimas.