Lietuvos apeliacinis teismas apeliacinis penktadienį paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria trims mėnesiams buvo pratęstas kardomasis suėmimas įtariamajam Sausio 13-osios byloje Rusijos piliečiui Jurijui Meliui. Įtariamasis už grotų jau yra laikomas daugiau nei pusę metų.

Teismas atmetė suimtojo gynėjo skundą, nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Rugsėjo 8 dieną Vilniaus apygardos teismas patenkino prokuratūros prašymą ir pratęsė kardomojo suėmimo terminą įtariamajam, skaičiuojant nuo rugsėjo 12 dienos.

„Teismas pabrėžia, kad, jo nuomone, įtariamojo teisių suvaržymas nepažeidžia proporcingumo principo“, - rašoma teismo pranešime.

Įtariamojo gynėjas įrodinėjo, esą vyriškis anksčiau ne kartą buvo legaliai atvykęs į Lietuvą, tačiau, pasak Apeliacinio teismo, byloje esantys duomenys rodo, kad įtariamojo lankymosi Lietuvoje metu jam dar nebuvo žinoma apie pareikštus įtarimus.

Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs jam pateiktą medžiagą, teigia padaręs išvadą, kad apygardos teismas, pratęsdamas J.Melio suėmimo terminą, tinkamai įvertino bylos sudėtingumą ir apimtį – byla yra labai didelė, įtariamaisiais pripažinti keliasdešimt asmenų, vykdomi aktyvūs tyrimo veiksmai.

„Teismo vertinimu, tokios aplinkybės pateisina įtariamajam taikomo suėmimo trukmę ir priešingai, nei teigia gynėjas, patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliekamas pakankamai intensyviai, o ikiteisminio tyrimo trukmei įtakos turi objektyvios, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nepriklausančios, priežastys“, - mano Apeliacinis teismas.

Skunde įtariamojo gynėjas įrodinėjo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria suėmimas įtariamajam J.Meliui pratęstas dar trims mėnesiams, yra neteisėta ir nepagrįsta, o tyrimas vilkinamas.

Apygardos teismo nutartyje rašoma, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra faktinių duomenų, jog įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau šiuo metu teismas nevertina duomenų ir nesprendžia jo kaltės - teismas sprendė, ar yra pagrindas toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ar kardomasis suėmimas yra proporcinga priemonė Rusijos piliečio galimai padarytoms veikoms.

Pasak teismo, J.Meliui yra pateikti įtarimai dėl sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų, už kuriuos numatyta ilgalaikė bausmė, su Lietuva jis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, yra užsienio pilietis, Lietuvoje neturi pragyvenimo šaltinio ir nuolatinės gyvenamosios vietos.

Teismas paskelbė, kad suimtasis mano, jog kalinimas kenkia jo sveikatai, lankydamsis Lietuvoje jis nežinojo apie jam pateiktus įtarimus. Tuo metu specialistai mano, kad laikydamasis dietos ir gerdamas skirtus medikamentus Rusijos pilietis gali būti laikomas kardomojo kalinimo sąlygomis, o prireikus gali būti gydomas kalėjimo ligoninėje.

J.Melis jau prieš tai kelis kartus nesėkmingai bandė išeiti į laisvę, teismai atmetė skundus dėl kardomojo suėmimo panaikinimo.

Rusijos pilietis Lietuvoje buvo sulaikytas kovo mėnesį. Nuo to laiko jis yra suimtas, motyvuojant, jog išleidus į laisvę gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų.

Vilniuje per 1991 metų žiemos įvykius tarnavęs sovietų karininkas J.Melis buvo sulaikytas kovo 12-osios vakarą Panemunės pasienio kontrolės punkte su Rusijos Karaliaučiaus kraštu.

J.Melis kaltinamas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos. Prokurorų duomenimis, Rusijos pilietis buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą.

Ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais pripažinti 79 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, jų atžvilgiu yra išduoti Europos arešto orderiai.