Taip jis kalbėjo trečiadienį pristatant 2024 metų Nacionalinę kibernetinio saugumo būklės ataskaitą.

„Reikia pripažinti, kad šiandien nusikaltimą įvykdyti užtenka trijų sekundžių, paspausti mygtuką ir išsiųsti pinigus, bet tam, kad mes nueitume paskui tuos pinigus, kurie yra prarasti, mums kartais užtrunka mėnesiais“, – trečiadienį spaudos konferencijos metu sakė A. Maskoliūnas.

„Deja, nusikalstamumas eina šviesos greičiu, mes judame procedūrų (greičiu – BNS)“, – teigė jis.

Policijos duomenimis, pernai nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje grėsmės lygis nepakito, tačiau esminė problema vis dar lieka sukčiavimas.

Jis sudarė didžiąją dalį – 53 proc. – visų elektroninėje erdvėje padarytų nusikalstamų veikų. Tuo metu apgaulingų telefoninių skambučių atvejų skaičius pernai, palyginti su 2023 metais, išaugo 64 procentais.

„Daug pinigų yra prarandama, bet dėka bendro darbo institucijų, (...) apie 50 proc. lėšų išsaugoma“, – sakė A. Maskoliūnas.

Kriminalinės policijos biuro viršininkas teigė, kad šalyje tiriant kibernetinius nusikaltimus užtikrinamas nepertraukiamas informacijos keitimasis.

„Vienas kertinių dalykų, kovojant su sukčiavimu, yra informacijos keitimasis tarp institucijų“, – teigė jis.

Kaip rašė BNS, ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvoje pernai užregistruota 63 proc. daugiau kibernetinių incidentų nei 2023 metais, tačiau šis pokytis sietinas ne su padidėjusia grėsme, bet su augančiu visuomenės sąmoningumu ir būtinybės pranešti apie kibernetinius incidentus supratimu.

Kaip skelbiama Krašto apsaugos ministerijos ir šalies institucijų parengtoje ataskaitoje, NKSC pernai užregistravo 3 874 kibernetinius incidentus, 2023 metais fiksuoti 2 378.

Dokumente teigiama, kad dauguma incidentų buvo priskirti nereikšmingai ir vidutinei kategorijoms, o trys kibernetiniai incidentai – didelei kategorijai.

Pastarosios kategorijos incidentai siejami su užsienio šalių remiamomis grupuotėmis, kurios įsilaužusios į organizacijų tinklus siekia ilgalaikių tikslų, vienas jų – šnipinėjimas.

NKSC vertinimu, piktavalių socialinės inžinerijos metodų taikymas siekiant išvilioti jautrią informaciją yra pagrindinė kibernetinių incidentų Lietuvoje priežastis.

Pernai šio tipo incidentai sudarė 59 proc. visų NKSC registruotų incidentų, 2023 metais – 38 procentus.

Pasak NKSC, nerimą kelia pastaraisiais metais pasaulyje smarkiai išaugęs nutekintų prisijungimo duomenų kiekis, tam didelę įtaką daro kibernetinės atakos, tinklų ir informacinės sistemos spragos ir slaptažodžių pakartotinis naudojimas skirtingose platformose.

Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaita – kasmetinė apžvalga apie situaciją Lietuvos kibernetinėje erdvėje, kurią rengia KAM kartu su NKSC, policija, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentu.