Teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą jiems nutraukė.

„Byla nutraukta, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo požymių“, – skelbdamas nutartį sakė teisėjas Olegas Fedosiukas.

Pasak jo, byloje nėra duomenų, kad meras ir jo patarėja veikė R. M. Račkausko asmeninio praturtėjimo tikslais.

BNS rašė, kad Apeliaciniam teismui R. M. Račkauską pripažinus kaltu dėl piktnaudžiavimo, Vyriausioji rinkimų komisija pernai spalį panaikino jo įgaliojimus.

Tuomet surengus pirmalaikius rinkimus, kovą Panevėžio miesto mere buvo išrinkta politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ kandidatė Loreta Masiliūnienė.

Apeliacinis teismas kartu su 15 tūkst. eurų bauda R. M. Račkauskui skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – trejus metus uždraudė dirbti valstybės tarnyboje. Toks pat draudimas su 12,5 tūkst. eurų bauda skirtas G. Maskoliūnienei.

Byla nutraukta, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

Šis teismo sprendimas įsigaliojo iškart paskelbus, tačiau abu nuteistieji jį apskundė kasacine tvarka.

Pirmosios instancijos Šiaulių apygardos teismas politiką su patarėja dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi kaltais pripažino dar 2022-aisiais.

R. M. Račkauskas ir G. Maskoliūnienė buvo nuteisti už tai, kad esą siekdami asmeninės naudos R. M. Račkauskui, nesilaikydami viešųjų pirkimų tvarkos, sudarė sąlygas su verslininku Mariumi Vaupšu susijusiai įmonei „Lukrecijos reklama“ laimėti du Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017–2018 metais vykdytus mažos vertės viešuosius pirkimus.

Pirkimai buvo atliekami vykdant viešinimo projektą „Panevėžys atsinaujina“. Kaltinamieji buvo nuteisti už tai, kad neteisėtai susitarė su tos reklamos agentūros konsultantu dėl Panevėžio gyventojų nuomonės tyrimo ir jį gavo, taip pat gavo rašytinę į mero politinę karjerą orientuotą veiklos programą, siejamą su 2019 metais vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais.

Už šias paslaugas sumokėjus Panevėžio miesto savivaldybės lėšomis, savivaldybei buvo padaryta 4672 eurų turtinė žala. Žemesnės instancijos teismai konstatavo, kad dėl tokių mero ir jo patarėjos neteisėtų veiksmų didelę neturtinę žalą patyrė valstybė ir Panevėžio miesto savivaldybė.

Kasacinis teismas sutiko su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad R. M. Račkausko ir G. Maskoliūnienės veiksmai neatitiko viešųjų pirkimų skaidrumo principo ir pažeidė techninio procedūrinio pobūdžio reikalavimus. Tačiau LAT konstatavo, kad teismai tinkamai neįvertino bylos duomenų, paneigiančių esminę kaltinimo dalį dėl turtinės žalos padarymo savivaldybei.

Tokį kasacinio teismo vertinimą nulėmė tai, kad Panevėžio miesto gyventojų apklausa ir jų nuomonės tyrimas buvo realiai atlikti, šios paslaugos vertė nebuvo dirbtinai padidinta, tyrimo rezultatai buvo pristatyti merui, jo patarėjai, kitiems darbuotojams ir vėliau panaudoti viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ galutiniame tekste.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija nurodė, kad vien tai, jog gyventojų nuomonės tyrimas nebuvo nurodytas sudarytoje sutartyje ir paslaugų teikėjai suformuluotoje techninėje užduotyje, nereiškia, kad realiai suteiktos ir su savivaldybe iš anksto suderintos paslaugos apmokėjimas padarė savivaldybei turtinės žalos.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, paneigė ir kaltinimo dalį, kad gyventojų nuomonės tyrimas buvo naudingas išskirtinai merui ir kad tyrimo rezultatus buvo bandoma nuslėpti.

Taip pat paneigta ir kaltinimo aplinkybė, kad iš reklamos agentūros konsultanto gautas raštas su į mero politinę karjerą orientuotomis nuostatomis buvo apmokėtas savivaldybės lėšomis, nes iš bylos duomenų matyti, kad šis raštas buvo atsiųstas ne kaip išimtinė nevieša konsultacija merui, o kaip derinti pateikto viešinimo projekto gairės.

Derinant viešinimo projekto tekstą ir atsižvelgus į pateiktas pastabas, teksto dalis, susijusi su 2019 metų rinkimais, iš projekto pašalinta ir galutiniame projekto „Panevėžys atsinaujina“ variante nuostatų, siejamų su mero rinkiminiais tikslais, nebeliko.

Taigi išplėstinė septynių teisėjų kolegija padarė išvadą, kad reklamos agentūrai buvo sumokėta būtent už galutinio viešinimo projekto, o ne už tarpinio teksto parengimą.

Kasacinis teismas kartu nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti ir didelės neturtinės žalos padarymo fakto.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad R. M. Račkausko ir G. Maskoliūnienės veiksmai neturi būtinojo nusikalstamo piktnaudžiavimo požymio – didelės turtinės ar neturtinės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 

Po septynerių su puse metų pagaliau sulaukėme teisingumo. 

R. M. Račkauskas neketina grįžti į Panevėžio mero postą

LAT piktnaudžiavimo byloje išteisintas buvęs Panevėžio meras R. M. Račkauskas sako nesieksiantis grįžti į mero pareigas. 

„Dabar tikrai nesiimsiu, nes tiesiog žmogus dabar, kuris atėjo, (yra – BNS) mūsų komandos žmogus, patys prikalbinom, tai tikrai puikiai dirba“, – BNS antradienį sakė jis, turėdamas omenyje pernai kovą pirmalaikiuose rinkimuose nugalėjusią L. Masiliūnienę.

Buvęs Panevėžio meras plačiau teismo sprendimo nekomentavo: „Po septynerių su puse metų pagaliau sulaukėme teisingumo. Tai aišku, tai guodžia“. 

BNS rašė, kad kovą LAT nutraukus „čekiukų“ bylą socialdemokratui Mindaugu Sinkevičiui, o Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) atšaukus ankstesnį savo sprendimą, jis grįžo į Jonavos rajono mero postą.

Žvelgdamas į M. Sinkevičiaus atvejį R. M. Račkaustas tvirtino, kad jaučiasi, jog su juo pasielgta nesąžiningai.

„Man atrodo, nuo pat pradžios (teismo proceso – BNS) čia to sąžiningumo maža buvo. Bet ką darysi? Be abejo, kad nesąžiningai (jaučiuosi – BNS)“, – teigė jis.