Paštomatuose daiktus atsiimantys žmonės nė neįtaria, kad gali būti sukčių taikinyje.

„Vien per sausio mėnesį turime 250 klientų pranešimų apie pasikėsinimą jų atžvilgiu sukčiauti“, – teigė Lietuvos pašto saugos ir prevencijos departamento vadovas Andrius Varnelis.

Sukčių schema paprasta: ateina SMS žinutė apie paštomate laukiančią siuntą ir prašymas aktyvuoti nuorodą bei susimokėti.

„Jeigu reikia viduryje proceso paspausti nuorodą, susimokėti neaiškius mokesčius, muitus ar už pristatymą, vadinasi tai jau yra sukčiai“, – aiškino „Omnivos“ komunikacijos ir tvarumo vadovė Raimonda Strazdauskaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Apgauti bandoma ir naujai. Nusikaltėliai SMS žinutėse praneša, kad atvyko siunta. Smalsumo vedinas žmogus nuvyksta atsiimti, o paštomate ir pareikalaujama pinigų.

„Vedini apgaulės ir smalsumo, gyventojai eina į paštomatus ir norėdami pasižiūrėti, kas per siunta, sutinka patys susimokėti, kad atsidarytų paštomatų dėžutė“, – kalbėjo SEB banko Prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė.

Sumokėjus, pašto dėžutė atsiveria, bet gavėjas išvysta apgaulę – į dėžę įpakuotas popieriaus, laikraščio skiautes ar kitas šiukšles.

„Tikėtina, kad jei užsakinėjai siuntą, už kurią prašoma atsiskaityti vėliau, tu tai žinosi. Jei tikiesi, kad staigmeną siunčia artimasis ar giminaitis, vėlgi mažai tikėtina, kad už tą siuntą turėsi susimokėti“, – kalbėjo A. Varnelis.

Į naujas schemas su nerimu žvelgia policija. Vien praėjusią savaitę trys gyventojai sukčiams lengva ranka atidavė per 70 tūkstančių eurų. Išaugęs ir bendras sukčiavimo mastas.

„Didžiausias augimas šių metų sausį, turime per sausį virš 500 ikiteisminių tyrimų, kai praėjusių metų sausį buvo virš 300. Procentas pakankamai didelis ir kelia nerimą“, – sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Pernai policija ėmėsi 4 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo. Bet realybėje esą nukentėjusių gali būti dukart daugiau, nes ne visi kreipiasi, gėdijasi.

Finansų įstaigos pernai užfiksavo per 10 tūkst. sukčiavimo atvejų – trečdaliu daugiau nei užpernai.

„Pernai iš gyventojų ir verslo sukčiai išviliojo 12 milijonų eurų, toks pats skaičius buvo ir 2022 metais, bet žiūrint ilgesnėje perspektyvoje, skaičiai yra išaugę“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Be nuorodų su tariamai atsiųstomis siuntomis, siūloma ir investuoti netikrose internetinėse platformose. 

„Pasitelkiama gražios nuotraukos, sėkmės istorijos neva sukurtais turtais, kripto būdu uždirbtas, šimtais procentų generuojančias grąžas“, – pasakojo Investuotojų asociacijos valdybos narys Mantas Janavičius.

Pasakišką pelną žadančius nusikaltėlius sustabdyti sunkiau. Žmogus gali būti kvailinamas nuo kelių mėnesių iki metų.

„Pradžioje prašoma investuoti nedideles sumas, kad žmogus patikėtų, kad įsitikintų, jog tai veikia. Kartais žmonės gauna ir grąžą, patiki, kad tikra ir kuo toliau, tuo daugiau investuoja pinigų“, – šnekėjo R. Matonis.

Investicinių sukčiavimų triskart mažiau nei apgaulingų žinučių ar elektroninių laiškų, bet vidutiniškai išviliojama suma didesnė dešimt kartų.

„Investicinis sukčiavimas pasižymi tuo, kad yra išviliojamos ganėtinai didelės sumos, vidutiniškai 3 tūkstančiai eurų, bet pavieniais atvejais išviliota suma ir keliasdešimt tūkstančių “, – teigė E. Čipkutė.

„Žmogus turi būti sąmoningas ir kiekvieną kartą turi pasitikrinti Lietuvos banko puslapyje https://www.lb.lt/lt/sukciavimas ar svetainės tikros“, – sakė M. Janavičius.

Suabejojus dėl siuntos, žmogus gali kreiptis į pačią pašto bendrovę.

„Reikėtų pasiskambinti į klientų aptarnavimo centrą, ten dirbantys darbuotojai pasižiūrės pagal kontaktus arba siuntos numerį, kaip gi yra iš tikrųjų“, – aiškino „Omnivos“ komunikacijos ir tvarumo vadovė Raimonda Strazdauskaitė.

Pareigūnams pavyksta ištirti tik apie trečdalį sukčiavimo tyrimų.