„Šiandien tarybos posėdyje buvome pasikvietę teisėją, aišku, ne apie nusikaltimą apklausti, bet apie tam tikrus dalykus, kurie nelabai dera su teisėjo etika“, – BNS sakė tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.

Kadangi aptariant šį klausimą, atskleidžiamos ikiteisminio tyrimo detalės, jį Teisėjų taryba svarstė už uždarų durų.

A. Valantino teigimu, tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl R. Jurgaičio elgesio, būtina žinoti tarp jo ir kitų asmenų vykusių pokalbių, per kuriuos galėjo būti aptarinėjamos teisėjo nagrinėjamos bylos, turinį. Kol taryba šios informacijos neturi, klausimo svarstymas atidėtas.

„Po pokalbio su teisėju mums trūksta tų pokalbių, kurie vyko tarp teisėjo ir kito asmens, turinio. Prokuratūra bent jau pažadėjo, kad mums tą turinį pateiks, tai tokia trumpa pauzė yra padaryta, kai jau gausime tą medžiagą, mes atnaujinsime“, – sakė tarybos pirmininkas.

Teisėjų taryba jau anksčiau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama informacijos apie R. Jurgaičiui inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau kol kas vienintelis gautas atsakymas yra „labai minimalus, praktiškai pranešimas apie įtarimus“, tad sutarta ir dėl detalesnės informacijos pateikimo. 

„Jei matysime iš to turinio, kad susitikimo metu kalbėta apie tokius dalykus, kurie nedera su teisėjo etika – aš turiu minty, konkrečiai apie nagrinėjamas bylas, tai vienas kelias – į drausmės komisiją, kuri spręs klausimą, ar tas teisėjas nepažemino vardo tokiu elgesiu“, – kalbėjo A. Valantinas.

Pasak jo, R. Jurgaitis Teisėjų tarybai neneigė paties susitikimo fakto, tačiau konkrečių pokalbio detalių neatskleidė.

Teisėjų tarybos posėdyje su advokatu dalyvavęs R. Jurgaitis iškart po jo išėjo ir trumpai tepasakė, kad iki šiol nėra gavęs bylos medžiagos, tik sulaukęs įtarimų, todėl negali nei gintis, kaip teisininkas, nei atsakyti Teisėjų tarybai. Teisėsaugos įtarimus dėl piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo jis neigia.

Šiaulių apygardos teismo teisėjas buvo sulaikytas rugpjūčio viduryje, kai prezidentas Gitanas Nausėda panaikino jo teisinę neliečiamybę.

Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomame ikiteisminiame tyrime įtarimai taip pat pateikti dar keturiems fiziniams asmenims.

Anot teisėsaugos, duomenų apie galbūt nusikalstamus teisėjo veiksmus gauta tiriant įtariamą korupcinę veiklą – fizinių asmenų, pasinaudojusių savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka, bandymą paveikti teismo sprendimą.