Daugiausia nuostolių padaryta perimant susirašinėjimą elektroniniu paštu ir įtraukiant žmones į investicinio sukčiavimo pinkles. Šiek tiek mažėja asmeniniu nusikaltėlių kontaktu su auka bei įtaiga paremtų incidentų dalis, tačiau daugėja įmantresnių schemų, kurių taikinyje atsiduria ir įmonės bei organizacijos, pranešė LBA.

„Sumažinti nusikaltėlių daromą žalą galime tik sutelkę jėgas bei nustoję manyti, kad šis pavojus gresia tik patikliems arba vyresnio amžiaus gyventojams – sukčiai apgauna ir jaunuolius, ir įmonių vadovus“, – pranešime sakė LBA Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas Audrius Šapola.

Daugiausia žalos 2020-aisiais Lietuvos gyventojai patyrė dėl vadinamojo investicinio sukčiavimo, kai nusikaltėliai manipuliacijomis priverčia gyventojus neva investuoti į rizikingus instrumentus, o iš tiesų išvilioja pinigus. Šitaip netekta 1,7 mln. eurų. Šio tipo incidentai pernai, palyginti su kitais sukčių scenarijais, buvo ir gausiausi – užfiksuoti 295 atvejai.

Tariami „investicijų brokeriai“ dažnai skambina iš užsienietiškų numerių, pasitelkia populiarias pokalbių programėles, pavyzdžiui, „Viber“ ar „WhatsApp“.

Itin daug nuostolių ne tik gyventojams, bet ir įmonėms pridaro susirašinėjimo el. paštu perėmimas, klastojant sąskaitų faktūrų duomenis. Tokių atvejų per visus praėjusius metus užfiksuota 51, jų padaryta žala siekė daugiau kaip 1 mln. eurų.

Pranešta ir apie devynis atvejus, kai sukčiai apsimetė įmonės vadovu ir privertė darbuotojus atlikti pavedimus, šitaip netekta 138 tūkst. eurų.

Tebėra paplitę „romantiniai“ sukčiavimai – jų per metus užfiksuota 82, padaryti nuostoliai siekia 451 tūkst. eurų. Internete sutikti susirašinėjimo draugai ir draugės dažniausiai po kurio laiko imdavo prašyti paslaugų – pavyzdžiui, padėti išspręsti finansines bėdas, sumokėti muitą už dovanos pristatymą ir taip toliau.

Nors vis daugiau incidentų įvyksta virtualioje erdvėje, piktavaliai ir toliau dažnai pasitelkia telefoną: telefoninio sukčiavimo atvejų pernai nustatyta 163, jų žala – 475 tūkst. eurų.

Suklastojus SMS arba el. laišką ir šitaip mėginant išgauti asmeninius prisijungimo duomenis (angliškai phishing – aut. past.) išviliota 168 tūkst. eurų, per metus pranešta apie 143 tokius incidentus.

Nustatyti ir 593 kitokie sukčiavimai, kurių padaryti nuostoliai sudaro 827 tūkst. eurų.