Apie tai trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį pranešė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas.

„Policija nuolat stebi situaciją migrantų stovyklose, (...) tie neigiami procesai stovyklose vyksta“, – sakė jis.

Reaguodamas į naujienų portalo 15min.lt publikaciją, kad Rūdninkų migrantų stovykloje Šalčininkų rajone formuojasi kastų sistema, vyksta seksualinis išnaudojimas, o kai kurie vargingi migrantai priversti užsiimti prostitucija, A. Paulauskas teigė, kad pareiškimų, susijusių su seksualine laisve, policija nėra gavusi, todėl nepradėta ir tyrimo.

„Neturime nei akių, nei galimybių gauti visavertę informaciją apie tai, kas vyksta viduje“, – tvirtino jis.

„Dažnu atveju gauname gandų lygyje, pavyzdžiui, tas pats Alytaus aerodromas, kur daugiau Afrikos šalių piliečiai patalpinti, kad prekiaujama žmonėmis, kad vykdoma prostitucija. Kreipiame pareigūnus su vertėjais, kad bandytų bent prevenciškai ten esančiuosius informuoti, kaip galima susisiekti su policija, kad netylėtų, nes be jų noro pranešti policijai dažnu atveju tiesiog joks procesas neįmanomas“, – kalbėjo pareigūnas.

Jis patvirtino, kad stovyklose yra atsiradę neformalių lyderių, „padalina geresnį maistą, sprendžia kam kokius drabužius atiduoti ir pan.“.

„Tie lyderiai užtikrina tą trapią taiką viduje, jeigu jie pasako: nemaištaukime, tai ir ramu, jei pasako: kylam, tada ir kyla“, – pasakojo vienas iš policijos vadovų.

Lietuvos Raudonojo kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė teigė, kad tokią situaciją iš dalies lėmė migrantų apgyvendinimas.

Tie lyderiai užtikrina tą trapią taiką viduje, jeigu jie pasako: nemaištaukime, tai ir ramu, jei pasako: kylam, tada ir kyla.

„Dabartinę situaciją turime kaip apgyvendinimo organizavimo pasekmę“, – teigė ji.

Ir nevyriausybininkai, ir policijos atstovai ragino Valstybės sienos apsaugos tarnybą perkeliant migrantus į konteinerinius miestelius ar kitas patalpas atidžiau atrinkti, ką galima apgyvendinti drauge, o ko ne.

„Labai norėtųsi, kad būtų atsižvelgta į mūsų rekomendacijas dėl segmentavimo etniniais, rasiniais, religiniais klausimais, plius lyties atžvilgiu apsaugoti žmones“, – tvirtino E. Samuchovaitė.

Ji taip pat pabrėžė, kad neteisėti migrantai kalbėti su pareigūnais apie patirtą smurtą, kitus nusikaltimus pradės tuo atveju, kai aukai nedelsiant bus garantuotas atskyrimas nuo smurtautojo.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius savo ruožtu informavo, kad sudaryta prokurorų grupė tirti neteisėtą žmonių gabenimą per sieną.

Be to, nuo gegužės 1 dienos dėl neteisėto sienos kirtimo pradėti 68 ikiteisminiai tyrimai. Šie tyrimai pradėti dėl asmenų, kurie į Lietuvą atvyko neteisėtai ir nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo.

R. Valentukevičiaus teigimu, tais atvejais, kai bus atmesti prieglobsčio prašymai ir užsieniečiai atsisakys išvykti iš šalies savo noru, taip pat bus pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau kaip 4,1 tūkst. migrantų. Dauguma jų – Irako gyventojai.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Nuo rugpjūčio pradžios Lietuvos pasieniečiams nurodyta Baltarusijos pasienyje apgręžti neteisėtus migrantus ir nukreipti juos į pasienio punktus ar diplomatines atstovybes.