Panašios nusikaltimų schemos

Pirmasis atvejis, kai miško takelyje jaunuolių grupė užpuolė 22-ejų metų vyrą nutiko vasario viduryje. Penki asmenys iš jo reikalavo pinigų ir atėmė asmens tapatybės kortelę – tokio pranešimo sulaukę Vilniaus apskrities pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl savavaldžiavimo ir turto pagrobimo.

Tačiau šios detalės tėra finišo tiesioji, palyginus su tuo pagal kokią schemą jaunuolių grupė veikė patys filmuodami savo nusikaltimą – iš pradžių puolę vytis taikiniu tapusį jauną vyrą, netrukus parklupdė jį sniege, užlaužę rankas surišo jas lipnia juosta, kuria užklijavo ir burną.

Pasipriešinti negalėjusią auką grupelė vedėsi miško taku tolyn. Iš pokalbio nesunku suprasti, kad 1998 metais gimęs vyras ketino toje pat vietoje, kurioje buvo užpultas, susitikti su trylikamete. Tačiau į susitikimą atėjo ne mažametė, o ją esą ginti stojusių jaunuolių grupė. "Žinai, kas tau gresia už priekabiavimą?" – klausė vienas iš asmenų.

Stop kadras

Nors jaunas vyras gynėsi nepriekabiavęs, o esą tik norėjęs kartu su trylikamete pasivaikščioti, iš jo lūpų kažkodėl nuskambėjo frazė: "Jeigu norite, aš galiu sumokėti". Pro jaunuolių grupės ausis šis pasiūlymas neprasprūdo ir jie ėmė reikalauti 2,5 tūkst. eurų.

Taikiniu tapęs vyras tokią sumą pažadėjo surinkti po mėnesio, todėl užpuolikai paėmė iš jo asmens dokumentą ir pagrasino, jei pinigų negaus, apie jo susirašinėjimą su mažamete ir numanomus blogus ketinimus praneš pareigūnams. Prieš išsiskirstydami jie atvedė aptariamą trylikametę ir liepė 22-ejų vyrui bučiuoti jos batus, o tai įvykdžius, lipnia juosta pritvirtino jį prie medžio bei paliko laukti, kol išvaduos praeiviai.

Kovo 3 dieną Vilniaus apskrities pareigūnai pranešė, kad sulaikė penkis 22-ejų vyrą miško take užpuolusius jaunuolius. Visi jie – nepilnamečiai.

Kitas kone tapatus incidentas, kaip manoma, nufilmuotas viename Vilniaus senamiesčio vidinių kiemų. Čia taip pat jauną vyrą, esą ketinusį susitikti su mažamete, grupelė jaunuolių užpuolė tarpuvartėje – užlaužė jam rankas ir sutvirtino lipnia juosta. Netrukus po to, kai veiksmas persikėlė į namo kiemą, jaunuolių taikiniu tapęs jaunas vyras klūpėjo sniege, laikomas už kaklo vieno iš jį sučiupusių asmenų, kad negalėtų atsistoti.

Ką tu su ja daryt norėjai? Tau devyniolika metų, tu atvarei su trylikamete susitikti.

"Daugiau nedarysiu taip ir atsiprašau labai visų", – vaizdo įraše girdėjosi sakinys iš aukos lūpų. "Tai jau padarei. Ką tu su ja daryt norėjai? Tau devyniolika metų, tu atvarei su trylikamete susitikti. Kalbėk, kalbėk dabar – atsakyk už savo veiksmus, tau devyniolika metų", – klausimais jį apibėrė jaunuolių grupė.

Šiam bandant atsistoti, jis netrukus vėl buvo pargriautas. O riksmams: "Paleiskit!" atkreipus kiemo gyventojų dėmesį, jaunuoliai nepasimetė situacijoje ir ėmė juos raminti tikindami, kad esą nieko blogo nevyksta – šaukiančiojo jie nemuša, o tik kalbasi.

Stop kadras

"Pedofilas, su trylikamete atvarė susitikt, o jis – pilnametis, jam 19 ar 20. Tai mes policiją kviečiam, nesijaudinkit", – sakė jie. "Keliausi į policiją, viskas – prisižaidei", – po šių žodžių jaunas vyras buvo vėl pargriautas ant pilvo ir spaudžiamas gaujos, kol neiškęsdamas tokios padėties keiksnodamasis ėmė šaukti: "Man astma! Trūksta oro!".

Nors šis atvejis šiek tiek skiriasi nuo pirmojo, nes jaunuoliai iš savo aukos, regis, nereikalavo pinigų, į pareigūnų rankas patekus incidento vaizdo įrašui, taip pat imta aiškintis jo detales.

Savęs paieškų laikas

Nors minėto pobūdžio vaizdo medžiaga į viešumą pateko kone paeiliui, "Kauno dienos" kalbintas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas ir Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkas Gintautas Sakalauskas teigė, negalintis tai pavadinti tam tikra šių dienų tendencija, o greičiau sutapimu.

Svarbu: docentas G.Sakalauskas pastebi, kad jaunuolių radikalumas gali įgyti didelį pagreitį ir įveikti posūkį gali būti sunku. Gintauto Sakalausko asmeninio archyvo nuotr.

"Nei jaunimo registruoto nusikalstamo elgesio rodikliai, nei latentinio nusikalstamo elgesio tyrimų rezultatai nerodo, kad jaunimo nusikalstamo elgesio daugėtų arba kad keistųsi jo struktūra, pavyzdžiui – daugėtų smurto", – argumentavo jis.

Tačiau pašnekovas pabrėžė – asmenų, kurių amžiaus ribos yra nuo keturiolikos iki 20-ies metų, kategorija, kalbant apie daromus vienokio ar kitokio pobūdžio nusikaltimus, kriminologiniu požiūriu užima svarbią vietą.

"Žinoma, kad jų gyvenimų kontekstai, aplinkybės ir požiūriai į pasaulį yra ganėtinai skirtingi, bet kai kas yra ir bendro. Tai yra intensyvių paieškų laikas, kai reikia suprasti, kas aš esu, kas man yra svarbu, atrasti tam tikrus vertybinius ramsčius, norisi kovoti už tiesą... Vyksta intensyvus biologinis ir socialinis brendimas, daug eksperimentuojama", – vardijo G.Sakalauskas.

Pasak jo, minėto amžiaus jaunuoliams be visa ko labai svarbus yra priklausymas bendraamžių grupėms ir jų pripažinimas. Kai norisi išgyventi riziką, azartą, patirti kiek įmanoma daugiau įspūdžių, jaustis svarbiam, reikalingam, kažką gebančiam – tai patirti grupėje kartu su kitais yra labai gili žmogiška prigimtis.

Menas neperžengti ribų

"Kita vertus, jaučiamasi lyg įstrigus tarp dviejų pasaulių, kai jau nebesi vaikas, bet dar ir ne suaugęs, nes esi finansiškai priklausomas, daug ko nemoki, daug kas tau neleidžiama, neturi įgūdžių ir patirties... Todėl jauniems žmonėms būdingas radikalumas. Aktualių pavyzdžių galima rasti labai daug – nuo iššaukiančios aprangos, požiūrio į maistą, į tam tikrus istorinius įvykius, istorines asmenybes ar protestų prieš klimato kaitą iki smurto prieš tam tikrus neva gyventi nevertus asmenis – benamius, kitataučius, turtinguosius, pedofilus ir panašiai, ar veržimosi kariauti už vadinamąją islamo valstybę", – pastebi pašnekovas.

Minėtas jaunuolių radikalumas gali įgyti didelį pagreitį, sako G.Sakalauskas, ir įveikti posūkį gali būti sunku. Todėl reikia, kad šalia jaunų žmonių būtų kažkas, kas padėtų atpažinti radikalumo ribas, išmokytų jas įvertinti ir jų neperžengti.

Apžvelgdamas du virtualioje erdvėje pasklidusius atvejus, Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkas neatmetė tikimybės, kad taip elgdamiesi jaunuoliai nusprendė kovoti su pedofilais.

"Tai lyg ir nieko naujo – turime nesenų tokio suaugusiųjų elgesio pavyzdžių, pasibaigusių labai liūdnai. Jaunimo radikalumą skatina suaugusiųjų radikalumas. Tai, kas matyti abiejuose vaizdo įrašuose, atitinka bent kelių Baudžiamojo kodekso straipsnių sudėčių požymius – sveikatos sutrikdymo, plėšimo, turto prievartavimo žmogaus terorizavimo ir panašiai. Už tai gresia rimtos bausmės. Tai, kad tokie vaizdai keliami į socialinius tinklus liudija, kad jaunuoliai jaučiasi besielgiantys teisingai, kita vertus, rodo ir tai, kad visiškai nesugeba įvertinti teisinių tokio elgesio padarinių", – teigė G. Sakalauskas.

Paklaustas, ar jam neatrodo įtartina, kad apie mažamečių susitikimus su jaunais vyrais abiem aptariamais atvejais staiga sužino grupė jaunuolių ir stoja jų ginti, kai paprastai mergaitės ne visada kam nors pasako apie bendravimą su už jas vyresniais asmenimis, docentas pateikė pavyzdį.

"Įsivaizduoju tokį modelį, kad gali būti, jog yra mažametė ir vyresnis jos brolis – šešiolikos ar aštuoniolikos metų, su kuriuo ji gerai sutaria, ir jam papasakoja arba jis pamato pats. Tada brolis kartu su draugais sugalvoja įgyvendinti teisingumą", – svarstė jis.

Tačiau G. Sakalauskas neatmetė ir kitos teorinės galimų tokio jaunuolių grupės elgesio motyvų versijos – kad jie sugalvojo pinigų kaulijimo mechanizmą, prisidengdami tikslu esą bausti priekabiautojus ir pedofilus.

"Savanaudiškumas ar reali tiesos paieška – abu šie motyvai, jų nenureikšminant, yra jaunatviški. Vienu atveju pagrindinis motyvas būtų pinigai. Tačiau akivaizdu, kad ilgai tai nesitęs, nes anksčiau ar vėliau išaiškės, o už tai, ką jie daro, gresia rimtos bausmės", – dar kartą pabrėžė pašnekovas.

Nors tokių atvejų kaip šie, kuriuose dominuotų seksualinio priekabiavimo prie vaikų tematika, anksčiau jam neteko girdėti, tačiau esą taktika dėl tam tikrų dalykų šantažuoti suaugusįjį, pamačius, kad jis elgiasi netinkamai, tarp jaunuolių vis dėlto būdavo gaji ir anksčiau.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 180 str. numatoma, kad už plėšimą gali grėsti areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už turto prievartavimą (BK 181 str. 1 d.) šią nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. O tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Taikant baudžiamąją atsakomybę kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.