Nepriklausomai nuo pareigų, į sukčių pinkles gali pakliūti bet kas. Šį kartą nedorėliai pasinaudojo sveikatos apsaugos ministrės vardu. „Ministrai, Vyriausybės kabineto nariai patiria didesnę grėsmę įvairioms kibernetinėms atakoms. Ir čia toks smulkus, sakyčiau, bandymas buvo“, – teigė Marija Jakubauskienė.

Feisbuke sukurta anketa – ministrės vardu išsiųsta žinutė apie neva sveikatos partnerystės dotaciją iš JAV ambasados Vilniuje, galimybę gauti 15 tūkst. eurų ir paprašyta išankstinio 500 eurų mokesčio.

„Mes tikrai nežinome, kaip plačiai nuėjo, mes pamatėme viešojoje erdvėje, sureagavome“, – komentavo sveikatos apsaugos ministro patarėjas Skirmantas Krunkaitis.

Operatyviai sureagavus, anketa pašalinta. „Nepaprastai efektyviai, per 10–15 minučių problema buvo išspręsta, bendradarbiaujant su Nacionaliniu krizių valdymo centru“, – pasakojo ministrė. „Konkrečios žalos nepadaryta, kas yra padaryta, tai reputacijos dalykai“, – papildė ministrės patarėjas.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Toks anketų kūrimas, apsimetant kitu asmeniu, gana dažnas. Tokiais atvejais patariama kreiptis į pačią platformą – kuo daugiau pranešimų, tuo didesnė tikimybė, kad anketa bus užblokuota. Tačiau eiliniam piliečiui vargu ar pavyks taip operatyviai tai padaryti. „Tai gali užtrukti ir kelias dienas, gali ir savaites, gali ir niekada nepavykti. Gali atvirkščiai atsitikti taip, kad ta anketa, kuri buvo suklastota, taps kaip tikra ir raportuos, kad jūsų tikroji anketa yra suklastota, gali ir toks atvejis atsitikti“, – socialinių tinklų subtilybes aiškino bendrovės „Surf Shark“ IT saugumo vadovas Tomas Stamulis.

Sukčiai pinigus ištraukti bando pačiais įvairiausiais būdais – ir pavyksta. Pastarųjų dienų išviliota suma – kone trečdalis milijono. „Vien per praeitą savaitę, galima sakyti, sukčiai iš žmonių išviliojo virš 300 tūkst. eurų“, – teigė Policijos departamento atstovė Revita Janavičiūtė.

Žmonės lieka be cento, ir tik klausimas, kieno eilė rytoj. Dar kovo mėnesį prezidentūroje pasirašytas memorandumas – Prezidento vienijanti iniciatyva elektroniniams sukčiavimams valstybėje mažinti. Tačiau policija sako, kad nebėra dienos, kad nebūtų nukentėjusių: „Didesnės ar mažesnės sumos yra išviliojamos kiekvieną parą.“

Gausu skambučių, kur prisistatoma telekomunikacijų, policijos ar bankų darbuotojais, pareigūnų žiniomis, dažniausiai skambinama iš specialiai tokiems nusikaltimams įrengtų skambučių centrų. Tyrimai sudėtingi, nes nukentėjusieji į policiją kreipiasi ne iš karto. „Pastebi, kad pinigų neteko, tik po kelių dienų ir kadangi dažniausiai veikia tarptautinės nusikalstamos organizacijos, tokius tyrimus ištirti išties yra sudėtinga, nes pinigai dažniausiai jau būna iškeliavę iš Lietuvos sąskaitų“, – pasakojo R. Janavičiūtė.

„Gali būti ir QR kodais, kai yra nuskaitomi ir nuveda į kokią nors kenksmingą nuorodą“, – dar vieną sukčiavimo būdą įvardijo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) Kibernetinio saugumo operacijų valdymo departamento direktorius Rokas Jonikas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tokių kodų gali būti bet kur – užklijuota ir ant stulpo. Jeigu susidūrėte su sukčiais, tačiau nepatyrėte žalos, apie svetaines, skambučius ir žinutes galite pranešti NKSC.

„Palyginti su praėjusiais metais, balandžio mėnesį tokių atvejų NKSC yra užfiksavęs apie 2,5 karto daugiau“, – skaičiavo sukčiavimų mastą R. Jonikas.

NKSC mėtomus kabliukus blokuoja. „Įsivaizduokite, kad sukčiai tų SMS išsiunčia begalinį skaičių, vis tiek viskas įvyksta automatizuotu būdu, vienas gyventojas suklydo, buvo atsakingas, informavo mus ir mes tą nuorodą nedelsdami užblokavome. Tada kiti gyventojai mato pranešimą, kad ši svetainė yra blokuojama. Statistiškai per dieną į užblokuotas svetaines bandoma patekti apie 34 tūkst. kartų, o tokių svetainių, kurios yra blokuojamos dėl įvairių panašių dalykų, šiuo metu yra apie 10 tūkst.“, – pasakojo NKSC atstovas.

Vis gi, ką mano IT saugumo ekspertai, ar institucijos įdeda pakankamai pastangų, kad žmones apsaugotų?

„Jeigu mažai žmonės žino, vadinasi, ne. Tos informacijos yra, girdime ir apie Vyriausybės tam tikras iniciatyvas, apie sukčiavimus sklaida vykdoma, bet jeigu žmonių nepasiekia, vadinasi, kažkur grandinėje trūksta elemento, kad visi žinotų, kaip turime elgtis, kaip tie sukčiai elgiasi ir kaip nuo jų apsisaugoti“, – komentavo T. Stamulis.

Kaip būti saugesniems, informacijos galima rasti ir NKSC interneto svetainėje.