Šią bylą buvo iškėlusi Teisėjų etikos ir drausmės komisija.

„Teisėjų garbės teismas rėmėsi oficialia Konstitucinio Teismo formuojama konstitucine doktrina, kurioje yra pažymėta, kad Teisėjų garbės teismas negali nuspręsti taikyti drausminio poveikio priemonę už teisėjui priimant sprendimą padarytas teisės aiškinimo ar taikymo klaidas bei proceso įstatymo pažeidimus“, – sakė sprendimą paskelbęs Teisėjų garbės teismo narys Dainius Raižys.

Teisėjų garbės teismas teigia, kad negalėjo vertinti teisėjo A. Pikelio sprendimo nenusišalinti, nes tai gali būti laikoma kišimusi į teismo veiklą – teisingumo vykdymą – ir būtų pažeidžiamas teisėjų nepriklausomumas.

Teisėjų garbės teismas pažymėjo, kad „teismo priimtų procesinių sprendimų bei atliktų procesinių veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas tik apeliacine ar kasacine tvarka arba įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka – pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu“.

Teisėjų garbės teismo vertinimu, jokia kitokia teismų procesinių sprendimų kontrolės forma įstatymo yra neleistina (taip pat ir Teisėjų garbės teismo ar kitų teismų savivaldos institucijų įsikišimas) kaip prieštaraujanti teismo (teisėjo) nepriklausomumo principui. Teisėjų garbės teismo pasisakymas dėl priimtų teismo sprendimų vertinimo iš esmės yra neleistinas.

ELTA primena, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija buvo gavusi pareiškimą ištirti, ar LAT teisėjas nepažeidė Teismų įstatymo, Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, kai neinformavo proceso dalyvių apie aplinkybes, galinčias kelti abejonių dėl jo nešališkumo nagrinėjant kasacinę bylą, neinformavo apie savo giminystę su Lietuvos apeliacinio teismo teisėju kitų proceso dalyvių, nenusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo. A. Pikelis ir minimas Lietuvos apeliacinis teismo teisėjas yra svainiai.

TEDK išnagrinėjusi medžiagą ir teisėjo paaiškinimus nustatė, kad A. Pikelis netikrino kasacinę bylą apeliacine tvarka nagrinėjusių teisėjų pavardžių bei kasacine tvarka išnagrinėjo bylą kaip LAT teisėjų kolegijos narys.

Taip teisėjas A. Pikelis, anot TEDK, atsidūrė interesų konflikto situacijoje. LAT teisėjas, tikrinantis savo svainio priimtą procesinį sprendimą byloje, nėra ir negali būti laikomas nešališku objektyvaus stebėtojo požiūriu.

Komisija padarė išvadą, kad teisėjas A. Pikelis nagrinėjamu atveju nesiėmė visų priemonių, kad jo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje proceso dalyviams nekiltų jokių abejonių teismo nešališkumu, todėl laikytina, kad teisėjas nesilaikė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų teisingumo ir nešališkumo principų reikalavimų.

Įvertinusi aptartus teisėjo A. Pikelio veiksmus, TEDK padarė išvadą, kad šiais savo veiksmais jis pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų teisingumo ir nešališkumo, nepriklausomumo, pavyzdingumo, pareigingumo principų reikalavimus, įpareigojančius teisėją nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra interesų konfliktas arba turima informacijos, jog privataus pobūdžio aplinkybės gali pakenkti bylos nagrinėjimui, ginti teisėjų ir teismų nepriklausomumo įvaizdį visuomenėje, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą bei savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai.