Seminare-diskusijoje „Kaip reguliuoti ir prižiūrėti virtualių valiutų rinką?“ be FNTT ekspertų dalyvavo Valstybės saugumo departamento, Generalinės ir Vilniaus apygardos prokuratūrų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos bei Muitinės kriminalinės tarnybų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai.

FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianecas seminare pabrėžė, kad decentralizuota ir anonimiška virtualių valiutų rinka sukuria palankią terpę tam tikroms nusikalstamoms veikoms. Tarp jų: nusikaltimams nuosavybei ir turtinei teisei (sukčiavimas bei neteisėtas praturtėjimas), nusikaltimams ekonomikai (neteisėta juridinių asmenų veikla), nusikaltimams finansų sistemai (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, neteisingi duomenys apie pajamas).

Seminare taip pat pažymėta, kad nežinant jokių virtualių valiutų pirkimuose ir pardavimuose dalyvaujančių asmenų duomenų egzistuoja rizika užmegzti verslo ryšius su nusikalstama veikla užsiimančiais asmenimis.

Teisėsaugos atstovai renginio metu diskutavo apie tai, kad virtualių valiutų pardavimai leidžia šimtų tūkstančių ar net milijonų eurų vertės sumas per kelias akimirkas pervesti į kitą šalį, kur galioja kitokia įstatymų bazė. O tokioms galimoms nelegalioms veikoms sekti būtini sudėtingi kompiuteriniai tyrimai ir dideli žmogiškieji ištekliai.

Su virtualių valiutų nusikaltimais susidūrę teisėsaugininkai diskusijos metu kėlė klausimą apie dinamišką šių valiutų vertę. Vienintelis būdas ją įvertinti – pasitelkti internete veikiančių keityklų nurodytus kursus, tačiau šie kinta daugybę kartų kasdien.

FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas seminaro metu išskyrė valstybes, kurios jau yra reglamentavusios ICO veiklą. Tai JAV, Kinija, Singapūras, Estija bei Šveicarija.

Aptartas ir Vokietijos nutarimas dėl dinamiškos valiutų vertės – prireikus sprendimą, ar turimą virtualią valiutą keisti į eurus, turi priimti pats įtariamasis.

FNTT, siekdama užkirsti kelią galimiems nusikaltimams, siūlo toliau vykdyti išsamią sektorinę virtualių valiutų rinkos analizę ir organizuoti patikrinimus bei tyrimus. Svarbiausia – papildyti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą remiantis Europos Sąjungos 5-ąja pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos direktyva, nurodančia griežtesnį virtualių valiutų keityklų ir paslaugų teikėjų reguliavimą. Taip pat siūloma Lietuvoje į įstatymą įtraukti ir aiškesnį ICO veiklos reguliavimą.

FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos analizės skyriaus vyriausioji tyrėja Greta Barkauskienė diskusijos pabaigoje teigė, kad bene svarbiausia – reguliarus visų už nusikaltimų prevenciją bei tyrimą atsakingų institucijų dialogas.

„Pagrindinė problema – teisinio reglamentavimo trūkumas. Tam reikia supratimo ir idėjų, būtent dėl šios priežasties ir rengiami tokie susitikimai su teisėsaugos atstovais“, – teigia FNTT tyrėja.