E. A.G. kasaciniame skundu siekė administracinės, o ne baudžiamosios atsakomybės, prašė panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą jam nutraukti.

Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad E. A. G. neteisėtai vertėsi ūkine profesine veikla ir nusprendė, kad nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrįstai pripažintos atitinkančiomis ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad Lietuvoje galiojantys teisės aktai nustato, jog odontologo veiklai taikomas dvigubas reikalavimas – tiek pačiam, tiek jo veiklos įstaigai turėti reikiamas licencijas. Įmonė tokias licencijas turėjo, tačiau minėto asmens paslaugų teikimas negavus licencijos verstis odontologo praktika pažeidė nustatytą ekonomikos ir verslo tvarką bei sąžiningų rinkos dalyvių teises.

Anot teismo, E. A. G. veiksmai buvo ilgalaikiai. Inkriminuota veikų už ketverius metus, suteikta paslaugų keliasdešimčiai asmenų. Licencijos neturėjimas, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo tiek asmens, tiek veikos pavojingumą, kuris peržengia administracinės atsakomybės ribas.

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad siekdamas pelningos įmonės veiklos asmuo ėmėsi veiksmų odontologijos klinikos naudai. Tai yra, atliko gydytojo odontologo paslaugas ir pacientų sveikatos istorijose padarė įrašus apie atliktas paslaugas, juos patvirtindamas svetimu kito gydytojo vardiniu antspaudu. Vėliau užpildė odontologijos klinikai suteiktų dantų protezavimo paslaugų asmens lėšomis ataskaitas ir jas pateikė Kauno teritorinei ligonių kasai.

To pagrindu įstaiga išmokėjo į odontologijos klinikos sąskaitą ir pacientų nurodytas sąskaitas 24,6 tūkstančius eurų. Teismas pripažino, kad šias lėšas asmuo įgijo apgaulės būdu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad žemesnės instancijos teismai pagrįstai šiuos E. A. G. veiksmus įvertino kaip esminę apgaulę, panaudotą tiek prieš pacientus, tiek ir prieš ligonių kasas, todėl konstatavo, kad žemesniųjų instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą ir nėra pagrindo jų sprendimų naikinti ar keisti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.