Pereiti į pagrindinį turinį

Vadovavimu narkotikų platinimo susivienijimui kaltinamas K. Kanarskas paliktas už grotų

2023-04-30 08:16

Narkotikų platinimui Lietuvoje ir Ispanijoje nusikalstamą susivienijimą galbūt organizavęs kaunietis Klaidas Kanarskas lieka už grotų – Apeliacinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti anksčiau pratęstą suėmimo terminą.

Vadovavimu narkotikų platinimo susivienijimui kaltinamas K. Kanarskas paliktas už grotų
Vadovavimu narkotikų platinimo susivienijimui kaltinamas K. Kanarskas paliktas už grotų / D. Dargio knygos „Kamuoliniai prie bausmės linijos“, Policijos departamento nuotr.

Nors vyras už grotų laikomas daugiau nei metus, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad suėmimo termino pratęsimas atitinka proporcingumo principą ir nevaržo kaltinamojo teisių daugiau, negu reikia įstatymu numatytu kardomųjų priemonių tikslų užtikrinimui.

Apeliacinis teismas šią savaitę konstatavo, kad kovo pabaigoje suėmimo terminas dar trims mėnesiams buvo pratęstas pagrįstai, nustačius įstatyme numatytus pagrindus ir sąlygas.

„Bylos medžiagoje pakanka duomenų, rodančių, kad kaltinamasis K. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ko pateiktame skunde neginčija ir jo gynėjas“, – rašoma trijų teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje.

Teisėjai sutiko su Kauno apygardos teismo išvada, kad egzistuoja pagrįstas manymas, kad K. Kanarskas bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, be to, už nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir vadovavimą jam įstatymas numato itin griežtas bausmes – laisvės atėmimą nuo 10 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Bylos medžiagoje pakanka duomenų, rodančių, kad kaltinamasis K. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Apeliacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nusikalstamo susivienijimo veikla galimai buvo susijusi ne tik su Lietuva, bet ir Ispanija, kurioje slapstosi kitas nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpęs nusikalstamo susivienijimo narys. Jį K. Kanarskas pažįsta nuo 2012 metų.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nepašalina abejonių ir rizikos, jog siekdamas išvengti gresiančios itin griežtos bausmės, kaltinamasis gali pasinaudoti šiais ryšiais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, galimo pabėgimo ar slapstymosi rizikos nepašalina ir kaltinamojo akcentuojami socialiniai ryšiai Lietuvos Respublikoje“, – rašoma teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus priimtoje nutartyje.

Suėmimas būtinas

Suėmimą kaltinamajam pratęsęs Kauno apygardos teismas nustatė ir kitą suėmimo pagrindą – galimą pagrįstą manymą, jog kaltinamasis gali daryti naujus  nusikaltimus.

K. Kanarskui pareigūnai inkriminuoja 12 epizodų, susijusių su organizuotu  narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, byloje taip pat yra du epizodai dėl disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu.

Todėl teisėjai mano, kad inkriminuotų nusikaltimų sunkumas, kiekis ir kaltinamajam inkriminuotas vaidmuo neleidžia į Generalinės prokuratūros sąskaitą pervestos 15 tūkst. eurų užstato sumos ar kitų kardomųjų priemonių paskyrimo vertinti kaip pakankamų.

K. Kanarsko advokatas Ričardas Girdziušas teismui siūlė jo klientui panaikinti suėmimą ir skirti kompleksą kitų kardomųjų priemonių – intensyvią priežiūrą, namų areštą, užstatą, dokumentų paėmimą ar įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Manoma, kad K. Kanarsko ir dar vieno asmens organizuotas nusikalstamas susivienijimas veikė nuo 2019 metų pradžios iki 2021 metų lapkričio.

Dar penki vyrai buvo atsakingi už narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, jų laikymą, perpakavimą į mažesnius kiekius bei jų pardavimą Kauno mieste bei apskrityje.

Į Ispaniją gabenti socialiai pažeidžiami asmenys

Teisėsauga surinko duomenų, jog dalį pinigų už surinktas narkotines medžiagas grupuotė skyrė kanapių laboratorijos Ispanijoje eksploatavimui, priežiūrai, fizinei apsaugai, pagalbininkų darbo apmokėjimui. Dalis pinigų galimai buvo skiriama ir socialiai pažeidžiamų žmonių gabenimui į Ispaniją, darbui kanapių plantacijose.

Čia labai dideli užaugintų kanapių kiekiai buvo sveriami, pakuojami, presuojami, vakuumuojami ir pakuojami į dėžes po 10 kilogramų.

Vėliau buvo organizuojamas ir šių narkotinių medžiagų transportavimas – kvaišalai buvo vežami skirtingais automobiliais, pastaruosius lydėjo apsauga.

Po 2021-ųjų kovą Ispanijoje surengtos operacijos du šios plantacijos darbuotojai buvo nuteisti laisvės atėmimu už neteisėtą kanapių auginimą bei neteisėtą elektros energijos naudojimą už 50 tūkst. eurų. Vyrai buvo deportuoti iš Ispanijos.

Per spaudos konferenciją šiemet sausį, perduodant į teismą K. Kanarsko ir jo bendrų bylą, Marijampolės apskrities policija paskelbė, kad per sulaikymus ir kratas rasta 9,5 kilogramo kanapių, jų vertė juodojoje rinkoje – apie 100 tūkst. eurų, taip pat 2,5 kilogramo amfetamino, jo vertė – apie 30 tūkst. eurų, taip pat buvo rasta kokaino, ekstazio tablečių, jų vertė – iki 10 tūkst. eurų.

Be to, Ispanijoje buvo rasta 100 kilogramų kanapių, kurių vertė juodojoje rinkoje – apie 1 mln. eurų.

Teisėsauga nustatė, kad K. Kanarskas organizuodavo pasitarimus, per juos buvo aptarinėjami bendri nusikalstamo susivienijimo planai ir konkretūs nusikaltimai, derinamos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo kainos. Susirinkimuose buvo priimami ir sprendimai dėl bendrame nusikalstamo susivienijimo pinigų fonde sukauptų lėšų panaudojimo.

Už nelegaliu būdu gautas pajamas buvo teikiama pagalba sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, kitų asmenų, turinčių autoritetą kriminaliniame pasaulyje, parėmimui ir išlaikymui įkalinimo įstaigose, advokatų darbo apmokėjimui, taip pat nusikaltimams reikalingų įrankių ir priemonių, narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimui.

Antrasis grupuotės vadeiva nurodymus duodavo iš kalėjimo – jis tuo metu atliko bausmę. Manoma, kad siekta kvaišalais aprūpinti ne tik Kauno, Marijampolės bei Alytaus apskričių gyventojus, bet Vilniaus, Pravieniškių ir kitų kalėjimų nuteistuosius.

Pats K. Kanarskas siejamas su kamuolinių grupuote.

Gresia kaltinimai nužudymo byloje

K. Kanarskui gresia kaltinimai dar vienoje byloje – neseniai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atnaujino 18-metės kaunietės Vilmos D. nužudymo prieš dvidešimt metų bylą, ji perduodama teisėsaugai tirti iš naujo.

Kaip pranešė LAT, baudžiamoji byla atnaujinta pagal generalinio prokuroro išvadą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant K. Kanarsko išteisinamąjį nuosprendį.

Žiauriai sumušta 18-metė pardavėja Vilma D. be gyvybės ženklų aptikta 2002 metų vasario 12-osios naktį prie V. Krėvės prospekto 26-ojo penkiaaukščio.

Pasak teismo, procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo pradėtas, esant pagrindui manyti, kad asmenys, padarę su Vilmos D. nužudymu susijusią nusikalstamą veiką, yra kartu susiję ir su vėlesniu atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl Lietuvoje ir užsienio valstybėse veikiančio šaunamaisiais ginklais bei sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo ir jo dalyvių padarytų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų.

Generalinei prokuratūrai atliekant tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas byloje, kurioje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu K. Kanarskas buvo išteisintas, nebuvo atliktas išsamiai ir tinkamai, o jį atlikę ikiteisminio tyrimo pareigūnai galimai piktnaudžiavo. Dėl pareigūnų veiksmų yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

Naujai paaiškėjusių aplinkybių duomenimis nustatytas galimas pareigūnų nusikalstamo piktnaudžiavimo faktas.

Pasak teismo, dėl to nagrinėjant bylą teisme ir vertinant K. Kanarsko kaltės klausimą nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios buvo nurodytos vėlesnėse liudytojų apklausose.

„Tyrimo metu gauti naujai paaiškėję duomenys, kurie patvirtina ir paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Naujai paaiškėjusių aplinkybių duomenimis nustatytas galimas pareigūnų nusikalstamo piktnaudžiavimo faktas, aplaidžiai vykdant J. S. paiešką, kitaip darant įtaką ikiteisminio tyrimo atliekamų veiksmų ir jų metu gaunamų duomenų patikimumui“, – rašoma teismo pranešime.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, esant baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindams, kartu tiek pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, tiek pagal šiuo metu galiojančią baudžiamojo įstatymo redakciją kliūčių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, nenustatyta.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kitas įtariamasis Vilmos D. nužudymu, su „kamuolinių“ ginkluotu nusikalstamu susivienijimu sietas Jonas Snieška, buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje po 20 metų slapstymosi.

Vyras buvo perduotas Lietuvai ir vėliau rastas miręs Vilniaus policijos areštinėje. Policijos suvestinėje buvo skelbiama, kad 1980 metais gimęs vyras bandė save sužaloti, jo atgaivinti nepavyko, atvykę medikai konstatavo mirtį.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų