Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį atmetė už trijų vaikų mirtiną sužalojimą avarijoje nuteisto Sauliaus Pauliko skundą nepaleisti jo į laisvę anksčiau laiko.

Devyneriems metams kalėti nuteisto ekspolicininko bausmės laikas baigiasi 2016 metų lapkričio 8 dieną. S Paulikas dabar yra atlikęs didžiąją dalį bausmės - jis nelaisvėje jau praleido šešerius metus. Vyras už grotų laikomas nuo pat tragiško įvykio 2007-ųjų rudenį, kai jo vairuojama mašina Skuodo rajone partrenkė tris mažamečius.

Ekspolicininkas skundė birželį priimtą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Skunde nuteistasis nurodė, kad komisijos nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teigė, kad komisija privalėjo atkreipti dėmesį, kad jo nusikaltimas yra ne tyčinis, o padarytas dėl neatsargumo, esą komisija neatsižvelgė į aplinkybę, kad nuteistasis iki įvykio dirbo policijoje, laikėsi įstatymų, iki autoįvykio nebuvo baustas net administracine tvarka. S. Paulikas skunde nurodė, kad yra įvykdęs socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Pasak teismo pranešimo, išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutiko su komisijos nuomone, kad S. Paulikas nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas ir gebantis vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų.

Teismas nutarė, kad šiuo metu S. Paulikui taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrintas bausmės tikslų, numatytų Baudžiamajame kodekse, tarp kurių yra ne tik siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir siekis užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, realizavimas.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, jog S.Paulikas nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir dirbdamas policijos pareigūnu. Nuteistasis pagal savo pareigas žinojo ir privalėjo žinoti, kokios neigiamos pasekmės gali atsirasti neblaiviam vairuojant transporto priemonę, suprato savo veiksmų pavojingumą ir nors nesiekė tokių pasekmių, tačiau sąmoningai pasirinko ypatingai pavojingą elgesio variantą - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Teismo manymu, pagal savo tuo metu eitas pareigas S.Paulikas žinojo, kokia atsakomybė gresia ne tik už vairavimą esant neblaiviam, bet ir už žmogaus palikimą be pagalbos, tačiau ignoravo savo kaip vairuotojo pareigą užtikrinti eismo ir jo dalyvių saugumą, bei žmogaus pilietinę ir policininko profesinę pareigą pasirūpinti nukentėjusiaisiais, todėl S.Pauliko teiginiai, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas, kadangi jis iki nusikaltimo padarymo dirbo policininku ir laikėsi įstatymų, negali būti laikomas aplinkybe, turinčia reikšmės sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą.

Ši teismo nutartis per penkias dienas nuo įteikimo nuteistajam gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

Tai jau antras kartas, kai S.Paulikui nepavyksta išeiti į laisvę anksčiau laiko. Šiemet sausio 25 dieną Vilniaus apygardos teismas galutine ir neskundžiama nutartimo atmetė S.Pauliko skundą, kuriuo jis siekė panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą nepaleisti jo į laisvę anksčiau laiko.

Pernai gruodžio 11 dieną Vilniaus pataisos namų Lygtinių paleidimo komisija nusprendė netenkinti S.Pauliko prašymo paleisti jį į laisvę anksčiau laiko, nes išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad S. Paulikas laisvėje vėl nesilaikys įstatymų ir nusikals. Lygtinio paleidimo komisijai buvo pateikti duomenys, kad 2009 metų gegužės 21 dieną S. Paulikas įkalinimo įstaigoje rastas neblaivus, už tai buvo dešimčiai parų uždarytas į baudos izoliatorių. Nuteistasis priklausomybę alkoholiui neigė, sakė, kad gali kontroliuoti alkoholio vartojimą.

Būdamas pataisos namuose S. Paulikas dirba ūkio aptarnavimo brigadoje valgyklos darbininku. Buvo šešis kartus skatintas.

Tada komisijos nutarimą nuteistasis taip pat apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tačiau teismas jo skundą atmetė, konstatavęs, kad S. Paulikas nuteistas už nesunkų ir sunkų nusikaltimus, sukėlusius ypatingą žalą visuomenei ir neatstatomas pasekmes - trijų mažamečių vaikų mirtį. Be to, nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pataisos įstaigoje baustas už alkoholio vartojimą.

S. Paulikas dėl tokio sprendimo pasiskundė Vilniaus apygardos teismui, manydamas, kad nepalankiam sprendimui įtakos turėjo žiniasklaidos pranešimai.

Vilniaus apygardos teismas keisti pirmos instancijos teismo sprendimo nematė pagrindo. Apsvarstęs jam pateiktus duomenis, socialinio tyrimo išvadą, teismas atkreipė dėmesį, kad nuteistasis nepažįsta savo probleminių sričių.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad nusikaltimą įvykdė neblaivus policijos pareigūnas, jis žinojo, kas gresia už nukentėjusiųjų palikimą be pagalbos.

Neblaivaus patrulio S.Pauliko vairuojamas automobilis „BMW 524“ 2007 metų lapkričio 7 dieną Skuodo rajone vidurdienį įsirėžė į iš mokyklos einančių vaikų būrelį. Vaikai buvo palikti be pagalbos, o kaltininkas iš avarijos vietos pabėgo.

Du dešimtmečiai Aleksandrijos pagrindinės mokyklos ketvirtokai mirė avarijos vietoje. Dar vienas dešimtmetis su sunkiais sužalojimais pateko į gydymo įstaigą, tačiau medikams jo gyvybės išgelbėti nepavyko. Avarijos kaltininkas iš įvykio vietos pabėgo, jį kitos dienos rytą į policiją atlydėjo tame pat komisariate policininku dirbantis vyresnysis brolis Giedrius. Vėliau jis pats pasitraukė iš pareigų, paaiškėjus, kad brolį po avarijos slėpė viešbutyje Klaipėdoje

Teismo sprendimu žuvusiųjų šeimoms S. Paulikas turi sumokėti po 150 tūkst. litų - iš viso 450 tūkst. litų. Artimieji žiniasklaidai anksčiau išsakė nuomonę, kad jų vaikus pražudęs vyras negali būti paleistas lygtinai.

Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad tą dieną S. Paulikas su draugais pietaudamas Aleksandrijos kavinėje „Gintagnė“ vartojo alkoholį. Teisme pavyko įrodyti, kad Skuodo patrulis vairavo neblaivus, nors jo kraujo ir šlapimo mėginiuose alkoholio nebuvo rasta. Pats buvęs policininkas teisme tikino važiavęs blaivus, o esą avarija įvyko, kai jis bandė išvengti susidūrimo su kitu į kelią išbėgusiu vaiku. Tragedija sukrėtė ne tik visuomenę, bet ir aukščiausius šalies vadovus.

Per visą Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje nebuvo įvykdytas nė vienas toks nusikaltimas, kuriuo gyvybė būtų atimta net trims mažamečiams vaikams. Po šio įvykio iš postų pasitraukė tuometinis policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius ir vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys.