Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įtarimų keliančiose bendrovėse atliko patikrinimus ir nustatė ne vieną atvejį, kai įmonių savininkai ar vadovai pirko prekes ir paslaugas asmeninėms reikmėms, o sumokėtą PVM už jas paskaičiuodavo įmonei.

Taip bendrovės neva už verslui vystyti skirtas paslaugas ir prekes sumokėtu PVM susimažino savo mokėtino PVM sumas. Tarp pirkinių, neva verslui vykdyti, atsidūrė kelionės į Siciliją, žemės privačiam šiltnamiui, bonsų karpymo paslaugos ir kiti asmeniniai pirkiniai. Po patikrinimų bendrovės papildomai deklaravo daugiau nei 170 tūkst. eurų į valstybės biudžetą mokėtino PVM, antradienį pranešė inspekcija.

„Nemažos dalies tikrintų įmonių rizika dėl galimo prekių ir paslaugų suvartojimo asmeniniams poreikiams pasitvirtino. Išanalizavus bendrovių gautas ir išrašytas sąskaitas faktūras bei kitus prekių ar paslaugų įsigijimo dokumentus paaiškėjo, kad ne vienas verslininkas siekė sumažinti valdomų įmonių apmokestinamąjį pelną ir išvengti PVM, pajamų, Sodros mokesčių, asmeninėms reikmėms skirtų pirkinių PVM įtraukiant į įmonių PVM atskaitą, o jų įsigijimo išlaidas priskiriant leidžiamiems atskaitymams“, – teigė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Ligita Brazlauskienė.  

Patikrinimų metu vertindami tikrąją įsigyto turto ir paslaugų paskirtį, specialistai nustatė, jog kaip ir įprasta tokiais atvejais, PVM siekiama susigrąžinti už įvairias prekes ir paslaugas, nesusijusias su bendrovės vykdoma veikla.

Pavyzdžiui, įmonė, besiverčianti metalo gaminių gamyba, į PVM atskaitą įtraukė nežinia kur sumontuotą šildymo įrangą, dyzeliną laivams ir laivų serviso paslaugas, bonsų karpymo paslaugas, žemes šiltnamiui, tariamus darbuotojų „mokymus“ kalėdiniu laikotarpiu „Žalgirio“ arenoje, vadovų ir jų artimųjų keliones į Siciliją, Italiją, Prancūziją, Šveicariją. Renginių organizavimu užsiimančios bendrovės PVM atskaitoje neteisėtai atsidūrė kosmetika, dviratis, indaplovės detalės. Ne vienos įmonės PVM atskaitoje nepagrįstai atsirado ir gyvenamieji butai.

Pasak L. Brazlauskienės, nustatant panašaus pobūdžio pažeidimus, mokesčių administratorius daug dėmesio skiria PVM sąskaitų faktūrų analizei, kuri atskleidžia, ar verslo įmonės neslepia PVM, į šio mokesčio atskaitą įtraukdami asmeniniams poreikiams skirtus pirkinius. Šių metų gegužę pradėtas įgyvendinti „PSF“ projektas, kurio metu rizikingiausios įmonės privalo teikti PVM gaunamų ir išrašomų sąskaitų faktūrų duomenis, kad Mokesčių inspekcija galėtų operatyviau gauti reikalingą informaciją, padėsiančią realiu laiku užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams ir užtikrinti geresnį biudžeto pajamų surinkimą. Kauno apskrityje nurodymai teikti PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis išsiųsti daugiau nei 600 rizikingiausių įvairių verslo sričių įmonių.

Mokesčių inspekcija teigia, kad pirmieji „PSF“ projekto rezultatai rodo, kad Lietuvos įmonės, kurioms duotas nurodymas teikti PVM sąskaitų faktūrų duomenis, elgiasi kaip ir Estijos verslas, kur įdiegta PVM sąskaitų faktūrų e. sistema.

Balandžio – gegužės mėnesiais kontroliuotinos aibės mokesčių mokėtojų (3 tūkst. naujai projekto metu atrinktų įmonių) bendras deklaruotas PVM (visų PVM mokėtojų deklaruoto mokėtino į biudžetą ir grąžintino iš biudžeto PVM skirtumas), palyginti su 2014 metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 506 tūkst. eurų arba 28,2 proc., kai visų šalies PVM mokėtojų deklaruotas PVM atitinkamai didėjo tik 2,2 proc. Šį didėjimą nulėmė atskaitomo PVM sumažėjimas (-15,5 proc.).