FNTT antradienį pranešė, kad įtarimai pareikšti vienuolikai asmenų, tarp kurių yra ir juridinis asmuo. Skaičiuojama, kad fiktyvių sandorių grandinę organizavę asmenys per savo valdomas įmones galėjo valstybei nesumokėti daugiau nei 2 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Tyrimo duomenimis, statybų darbais užsiimančios įmonės vadovai, galimai pasitelkę veiklos nevykdančias bendroves, kurioms vadovauti buvo paskirti formalūs, dažnai asocialūs direktoriai, organizavo fiktyvių sandorių grandines – tariamai parduodavo ar įsigydavo statybines medžiagas, jas vėliau galimai perparduodavo Lenkijoje ir kitose šalyse registruotoms įmonėms, kurias valdė susiję asmenys.

FNTT pareigūnų surinkti duomenys rodo, kad į šią PVM sukčiavimo schemą galėjo būti įtraukta dar ne mažiau kaip dešimt Lietuvoje bei užsienyje registruotų įmonių, kurias valdė tarpusavyje susiję asmenys.

Skaičiuojama, kad veikiant nuo 2023-iųjų pradžios, per dvejus metus, teikiant neteisingus duomenis mokesčių administratoriui, galėjo būti nesumokėta daugiau nei 2 mln. eurų PVM į valstybės biudžetą.

Daugiau nei 70 FNTT pareigūnų rugsėjo viduryje atliko 29 kratas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse. Per kratas paimti reikšmingi dokumentai, mobilieji telefonai, kompiuteriai, užsienio bendrovių antspaudai bei grynieji pinigai. Buvo sulaikyti penki įtariamieji, trys buvo suimti. Vykdant kratas buvo apribota nuosavybės teisė įtariamųjų turtui, kurio vertė siekia daugiau nei 1 mln. eurų.

FNTT pareigūnai taip pat aiškinasi aplinkybes dėl bendrovių turto pasisavinimo ar iššvaistymo, t. y. dingusių keturių automobilių, kurių vertė yra daugiau nei 0,5 mln. eurų. Automobiliai buvo įsigyti įmonių vardu. Įtariama, kad jie galėjo būti parduoti be jokių apskaitos dokumentų, atsiskaitant grynaisiais pinigais. Taip pat aiškinamasi aukso, kurio vertė daugiau nei 1 mln. eurų, įsigijimo ir galimo pradanginimo aplinkybes.

Už mokesčių vengimą, kai mokesčių suma viršija 900 MGL, teismas gali skirti laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės svetimą turtą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už dokumentų klastojimą, kai dėl to galėjo būti padaryta labai didelė žala, griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.