Šią savaitę klasikinio Holivudo laikus menantis filmas „Artistas“  pateko tarp dešimties filmų, nominuotų JAV Prodiuserių gildijos apdovanojimams.

Nespalvota, nebyli juosta taip pat buvo pripažinta Kanuose, sulaukė daugybės kritikų liaupsių. Lietuviškų šaknų turintis prancūzų režisierius Michelis Hazanavicius prisipažino ilgai dvejojęs dėl „Artisto“, nes prieš jam gimstant niekas netikėjo, kad senovine maniera kurtas filmas – gera mintis.

M.Hazanavicius Prancūzijoje tapo režisūros žvaigžde po to, kai sukūrė tokius filmus kaip „Agentas 117: Misija Kaire“ (angl. „OSS 117: Cairo, Nest of Spies“) ir šios juostos tęsinį – „Agentas 117: Rio neatsako“ (angl. „OSS 117: Lost in Rio“), primenančius garsiąsias juostas apie Džeimsą Bondą. Prancūzo kūriniuose slaptojo agento vaidmuo teko „Artiste“ pagrindinį vaidmenį atliekančiam Jeanui Dujardinui. Dviejų gerai tėvynėje pažįstamų kino žmonių komandą nebyliojo kino juostoje papildė režisieriaus žmona, aktorė Berenice Bejo.

Apie auksinę „Artisto“ tylą – iš pirmųjų lūpų

„Parašiau scenarijų Jeanui ir Berenice, nė nebuvo klausimo apie aktorių atranką. Tai ne tik filmų kūrimas, tai gyvenimas, tad, jei įmanoma, geriausia dirbti su žmonėmis, kurie tau patinka. Manau, kad jiedu tinka vienas kitam ekrane“, – „The Boston Phoenix“ sakė M.Hazanavicius.

„Džordžas yra truputį arogantiškas, negalvojantis apie ateitį aktorius“, – savąjį herojų trumpai apibūdino J.Dujardinas. „O Pepi yra labai pozityvi mergina, svajojanti tapti aktore. Ji yra labai ištikima ir ji įsimyli šį kvailą vaikiną, nežinau, kodėl ji lieka jo pusėje visą filmą, net kai jis nebėra žvaigždė. Šis filmas – jų meilės istorija“, – interviu „The Guardian“ pridūrė B.Bejo.

Pats M.Hazanavicius teigė iš pradžių netikėjęs, kad atgimęs nebylusis kinas pavergs mases. „Troškau sukurti nebylų filmą 10, o gal 12 metų, tai nebuvo akimirksnio idėja. Kad sukurtum tokį filmą, kad žmonėms jis patiktų turi būti užsidegęs. Niekas nemanė, kad tai – gera mintis. Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, žinoma, gal tai įdomu, bet visi supranta, kad iš to pinigų neuždirbsi, tad tai – labai labai bloga mintis. Reikia pakovoti dėl tokio kūrinio“, – kalbėjo jis. Anot režisieriaus, toks kino formatas nuostabus dėl to, kaip jis paveikia žiūrovą. „Kai nėra garso, publika privalo pati atkurti daugelį dalykų – įsivaizduoti balsus, miesto triukšmą, pravažiuojančius automobilius, kiekvieną dialogą. Taip kiekvienas žiūrovas į filmą įdeda daug savęs ir tai juos labai priartina prie kino juostos“, – sėkmės paslaptį įvardijo kino kūrėjas.

Pasak B.Bejo, filme „Artistas“ išties perteiktas Holivudo Aukso amžiaus žavesys. „Filmavimo aikštelėje visi vilkėjo kostiumus, šoko, atmosfera buvo labai laisva. Tie laikai buvo kino pradžia, todėl visi buvo juo užsidegę. Šiandien viskas ne taip – gali filmą žiūrėti kad ir savo išmaniajame telefone, tai taip pat lengva kaip suvalgyti dešrainį. Klasikinis Holivudas turėjo ypatingą dvasią dėl to, kad pats reginys žmonėms atrodė nuostabus, kerintis ir nepaprastas. Matyti aktorių veidus dideliame ekrane buvo beprotiškai puiku. „Artistas“ nukelia žiūrovus į tą laiką – atgal į pačią pradžią“, – sakė aktorė.