Kauniečiams gerai žinomas salonas „Jaukūs namai“ garsėja ne tik originaliais dirbiniais iš lino, bet ir čia rengiamomis kūrybinėmis dirbtuvėmis. Jose įvairūs kūrėjai moko, kaip nestandartiškai papuošti savo namus, nustebinti draugus savarankiškai pagaminta originalia dovana, atviruku, puokšte ir pan.

Pavasario link

Šv.Velykų išvakarėse salone, skleisdamas giedrią nuotaiką, viešėjo floristas Marijus Gvildys. Jis atvyko nešinas glėbiu džiovintų ir gyvų augalų, kibiru kažkokio tiršto skysčio, daugybe įvairių smulkmenų, kurios reikalingos kuriant šventines puokštes, įvairius kitus meniškus akcentus. Išdėliojęs viską ant stalo ir šalia jo, floristas neskubėdamas aiškino smalsuoliams kūrybos smulkmenas.

Bene didžiausią smalsumą sukėlė didžiulis, savo forma panašus į kailiniuotą kiaušinį, meniškas šv.Velykų akcentas. „Tai paprasčiausias plastikinis žaislas, kurį apklijavau pernai pavasarį surinktais ir sudžiovintais kačiukais. Klijavau karštais silikoniniais klijais. Vieną plastikinio žaislo galą keliose vietose pradūriau taip, kad įtvirtinčiau iš metalinės vielutės suraizgytą nedidelį karkasą, ant kurio pritvirtinu reikiamą skaičių mažyčių stiklinių mėgintuvėlių. Kiekvieno mėgintuvėlio kaklelį apsuku vielute ir jos laisvu galu pritvirtinu tą mažutį stiklo indelį prie karkaso. Tuomet švirkštu į mėgintuvėlį pripilu vandens ir pamerkiu žalumynų, gėlių. Štai taip pavaizdavau iš žieminio kiaušinio besiveržiančią pavasario gyvybę“, – aiškino floristas.

Užsikrėtusi jo idėja kaunietė Judita sakė nekantraujanti sulaukti pavasario, kad prisiskintų kačiukų ir galėtų kitais metais floristo pavyzdžiu improvizuoti namuose artėsiantį pavasarį ir šv.Velykas.

Buvo sužavėtos

Suprantama, tokių įspūdingų puokščių, kokias susirinkusiesiems stebint sukūrė Marijus Gvildys, patiems padaryti neįmanoma, tačiau tai, ką parodė, paaiškino floristas, komponuodamas gyvus ir džiovintus augalus, tikrai pravers kuriant namuose nestandartines puokštes.

Štai, pavyzdžiui, ne vienas kūrybinių dirbtuvių stebėtojas sužinojo, kaip galima paprastai sumažinti sedulos krūmo šakelių, kurios tapo įspūdingos puokštės ašimi, kotų apimtį. Jei floristas būtų rankoje laikęs visų šakelių kotus, į kūrėjo delną nebūtų tilpę kiti augalai. Ką daryti? Pasirodo, reikia kotus apvynioti stipria viela (tokių specialių žalių ir kitų spalvų vielų yra gėlių ir floristikos reikmenų salonuose) ir palikti apie 10–15 cm ilgio laisvus galus, kurie tarsi pailgina šakelių kotus. Būtent juos suima ranka floristas ir kuria puokštę toliau, pridėdamas sausų ir gyvų augalų, o sedulos šakas „pražydindamas“ tokiu metu žydinčių kambarinių gėlių žiedais. Jų kotukai sumerkiami į jau minėtus mėgintuvėlius su vandeniu.

Laikas – bendraautoris

Didžiulį jauniausių kūrybinių dirbtuvių dalyvių susidomėjimą sukėlė M.Gvildžio atsinešto kibiro turinys ir su juo susijusios galimybės. Pasirodo, tame paslaptingame kibire mirko įvairių spalvų popierinės servetėlės, kurias esame įpratę matyti ant stalo, popieriniai rankšluosčiai.

Mergaitės ir jų jaunos mamos apspito stalą, ant kurio buvo patiestas rankšluostis. Šalia jo – įvairios metalinės formelės, tokios kaip kepant norimos formos sausainius. Ant rankšluosčio dedamas išmirkęs ir susmulkintas kibire vandens popierius, prieš tai nuspaudus vandenį nedideliu koštuvu (namie galima iškočioti kočėlu). Atplėšus iškočiotos masės reikiamo dydžio gabalą, jis dedamas į formelių vidų, išlyginamas, pabarstomas džiovintais ar žaliais susmulkintais augalais, jų sėklomis. Tuomet pirštais atsargiai išspaudžiamas iš formelės jos turinys – ir štai kūrinys su inkliuzais!
Džiovinama ant radiatoriaus. Beje, jei šis kūrinys bus pabarstytas sėklomis, jos, jei bus laistomos, sudygs. Tai bus iš tiesų originalus kūrinys. Anot M.Gvildžio, tokiu atveju laikas tampa bendraautoriu.

Išdžiūvusį kūrinį galima pradurti adata su siūlu ir pakabinti norimoje vietoje. Pavyzdžiui, ant Kalėdų eglutės šakos, lange, Velykų kompozicijoje ir pan.