Kasinėjant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos teritoriją, rasta viena iš didžiausių Europoje koklių kolekcijų. Norint ją išsamiau pristatyti visuomenei, Valdovų rūmų muziejus išleido archeologo Gintauto Rackevičiaus studiją apie šiuos radinius.

Gintautas Rackevičius monografijoje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas“ aprašo renesanso laikų krosnių rekonstrukcijos ypatybes, pateikia koklių katalogą. Pasak G. Rackevičiaus, tokios studijos leidžia tiesiogiai prisiliesti prie materialiosios kultūros.

„Vilniuje išliko išties labai nemaža , būtent renesansinių, XVI šimtmečio koklių ir atkuriant rūmus, rūmų eksterjerus, yra išlikusios stebuklingai XVIII a. Pranciškaus Smuglevičiaus sepijos , kurios duoda mums bendrą vaizdą apie tai, kaip rūmai atrodė išorėje. O apie tai, kaip atrodė rūmų vidus, rūmų interjerai, mes labai mažai ką žinojom. Ir vienintelis kelias mums išsiaiškinti, būtent nagrinėti tai, kad guli mums po kojom“, – neslepia dr. G. Rackevičius.

Archeologiniai tyrimai atskleidė koklinių krosnių statybą, funkcionalumą ir meninę puošybą renesanso laikotarpiu. Kokliai puošti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, jos valdovų ir didikų giminių herbais, mitologiniais ir religiniais motyvais, siužetais. Pagal rastus koklius atkurtos renesansui būdingos krosnys – jos dabar eksponuojamos Valdovų rūmuose.

Pasak knygos leidėjų, archeologiniai radiniai ir valdovų rūmų muziejaus tyrimai gali suteikti daugiau žinių apie Lietuvos senosios mūro architektūros raidą. Valdovų rūmų muziejus yra išleidęs knygų ir apie Lietuvos didžiosios kunigaikštystės rūmų gobelenus, žaislus, didikų portretus.