Muzikantas Jurgis Didžiulis, viešėdamas GRYNAS.lt konferencijoje, sakė tikintis, kad ekologiškai gyventi įmanoma ir mieste. Atlikėjas pasidalino savo mintimis apie darnią gyvenseną, rūšiavimo patirtį, vaikų auklėjimo ypatumus, mitybos įpročius ir ekologišką transportą.

Svarbu žmogaus darna su gamta

„Iš vienos pusės daug kas tiki, kad miesto gyvenimas iš tikrųjų prieštarauja ekologijai, kita vertus, manau, kad žmones reikia susiburti į didesnius socialinius vienetus. Tai yra žmonių prigimtis. Šiuo atveju reikia tiesiog derinti gamtą su žmonių poreikiais. Tai - tikroji ekologija: derinti gamtą su žmogumi. Mieste tai įmanoma padaryti, tik gal neturime tiek daug pavyzdžių", - sakė muzikantas.

J. Didžiulis tikino manantis, kad žmogus turėtų gyventi ne pagal kažkieno nustatytus modelius, o pats juos kurti – tiek propaguodamas ekologišką gyvenseną, tiek auklėdamas savo vaikus.

„Labai stengiuosi teisingai auklėti savo vaikus, bet jie gauna pakankamai chemijos: šokolado, kartais bulvių traškučių ir t.t., - neslėpė muzikantas, pridurdamas, kad kartais tai tampa nesantaikos šaltiniu šeimoje. - Nebandau vaikams neigti šių paprastų malonumų. Manau, kad ekologinio pobūdžio sprendimai turi būti pozityvūs, o ne priverstiniai. Geras pavyzdys - kova su narkotikais. Daug kas Pietų Amerikoje, tarp jų įtakingi žmonės, tiki, kad geriausias būdas kovoti prieš šį visuomenės vėžį yra ne per drausmę, o ugdymą".

Nuo rūšiavimo džiaugiasi siela

J. Didžiulis neslepia – jo šeima jau kuris laikas stengiasi rūšiuoti atliekas. Jausmas, anot muzikanto, yra pakylėjantis: „Sielai labai gera nuo to".

Čia pat atlikėjas pasidalino problemomis, su kuriomis jo šeima susiduria, bandydama atskirti plastiką nuo popieriaus, stiklą nuo buitinių atliekų ir panašiai. Pirma, tai adekvačių šiukšliadėžių stoka. „Išsprendėme prekybos centre radę kitos paskirties plastikines dėžutes", - aiškino J. Didžiulis.

Antra problema, kurią teko spręsti muzikanto šeimai, - konteinerių nepatogumas: „Konteineriai ne visada būna ten kur reikia ir jie nepatogūs naudoti: maža anga, skirtingos įmonės turi skirtingus rūšiavimo reikalavimus".

Anot muzikanto, trūksta ir informacijos apie rūšiavimą. „Reikia pačiam imti ir domėtis, pačiam galvoti sprendimus, ieškoti atsakymų į klausimus".

J. Didžiulio netenkina ir atliekų išveržimo sistema Lietuvoje: „Bandoma taikyti europietišką modelį, kuris mums paprasčiausiai netinka. Jau nebekalbame apie korupciją".

Siūlo skaityti ne etiketes, o maistą jausti

Muzikantas sulaukė klausimų ir dėl ekologiškų produktų – skaitytoja teiravosi, kur Didžiulių šeima apsiperka, ar kruopščiai skaito produktų etiketes. Atlikėjas rekomendavo visiems ne švaistyti laiką parduotuvėje, mėginant įsigilinti į kiekvieno produkto sudėtį, o analizuoti produktus savo juslėmis.

„Norėtume dažniau apsilankyti turguose ir smulkiose prekyvietėse, bet turiu pripažinti, kad retai pavyksta. Netikiu ekologiškom etiketėm. Jeigu privalau skaityti tam, kad sužinočiau kokia yra produkto sudėtis - tuomet neperku tos prekės. Mėgstam gaminti maistą namie ir žinom ką dedam į savo lėkštę. Ant pomidoro odelės niekada nerasi kokia yra sudėtis. Daugiau gali pasakyti apžiūrėdamas, apuostydamas ir paliesdamas. „Procesuokit„ patys ir žinosit tikrą sudėtį“, - patarė muzikantas.

Jurgis neneigė, jog ekologiška etiketė geras marketingo specialistų išrastas būdas prisivilioti pasiturinti vartotoją. Tačiau realybėje sveikas gyvenimo būdas yra pakankamai pigus.

„Tikras ekologiškas vartojimas iš principo yra pats pigiausias. Juk perki kuo paprastesnius produktus ir pats juos verti sudėtingesniais: pasidarai pats, maistą augini pats, pavyzdžiui. Tęsi tai, kiek pavyksta", - dalinosi patirtimi muzikantas.

Jurgis teigė palaikantis turgelius bei smulkias ūkininkų krautuvėles ir kitus ragino įvertinti jų teikiamą naudą.

„Palaikom šias prekybos vietas. Norėtume jų daugiau pamatyti. Labai liūdna, kad žmonės nesuvokia šitų smulkių verslų palaikymo svarbos. Šiuolaikinėje ekonominėje sistemoje jie yra neįvertinti, bet tikiu, kad jie generuoja didžiulę visuomeninę vertę. Dėl to būtina juos palaikyti", - ragino atlikėjas.

Atlikėjas sulaukė klausimų ir dėl vegetarizmo. Skaitytoja teiravosi, ar atlikėjas nešioja odinius drabužius bei batus ir ar žino, kaip stipriai iš odos pakaitalų gaminami batai bei drabužiai teršia aplinką.

„Taip, esu vegetaras jau 4-5 metus. Neturiu nieko prieš mėsėdžius, nebandau niekam įpiršti savo įsitikinimų. Kalbant apie odos industriją ir visus pakaitalus turiu pripažinti, kad neesu specialistas ir negaliu plačiau pakomentuoti. Yra tiek daug plotmių, galimų pasekmių ir nenumatytų faktorių, kad tiesiog bandau spręsti problemas, kurios man aiškios", - prisipažino J. Didžiulis.

Pasisako už neprievartinę ekologiją

Ekologišką gyvenseną propaguojantis muzikantas pasisako ir už aplinkai draugišką transportą. Tiesa, jis pastebi, kad miestiečiams siūlant važinėtis dviračiais, valdininkai vis dar per mažai dėmesio skiria dviračių takų infrastruktūrai.

„Pagrindinė ekologijos marketingo problema tai, kad skatinama žmonėms keisti savo įpročius per savotiška prievartą ar bauginimą (nenaudok popieriaus, nes bebras mirs badu), o iš esmės reiktų skatinti, pavyzdžiui, valgyk sveikiau, nes tai tiesiog skaniau. Tai slidus psichologinis momentas. Visada lengviau įsitikinti kažką daryti, jei jauti malonumą. Su dviračiais tas pats. Važinėti reikia ne dėl ekologijos, o dėl savęs: malonu, pigu, sportas. Tada pamatysi, kad nebus sunku save priversti", - savo mintis dėstė J. Didžiulis.