„Vakar anksti ryte Algis Didžiulis pasiekė gyvenimo kelionės galutinę stotelę. Šiandien Bogotoje išlydėsime jį į sekančią. Sunku apie Dieduką parašyti pora sakinių, nes lengvai gali išeiti visa knyga. Nejuokauju. Diedukas emigravo iš Lietuvos per Antrąjį pasaulinį karą „be cento“ ir savais keliais tapo vienas turtingiausių žmonių Kolumbijoje. Pamilo be jokių išimčių šalį, kuri jam davė „viską“, bet niekada neatitolo nuo Lietuvos. Jis niekada nepamiršo, kas jis toks. Okupacijos metais rėmė Lietuvos bendruomenes, išeivius, ir įvairiausias iniciatyvas, o nepriklausomybės laikais prisidėjo prie Lietuvos atstatymo. Beje, galite jam ir jo broliui padėkoti už Klaipėdos naftos terminalą, kuris užtikrino pirminę nepriklausomos Lietuvos „energetinę nepriklausomybę“, – feisbuke rašė dainininkas.

Jis buvo tikras personažas. Knygą būtų galima rašyti ne už tai, ką nuveikė, o dėl to, kad buvo charizmatiška siela, kurią lengva pamilti.

J. Didžiulis pasakojo, kad senelis buvo įvairiapusė asmenybė. „Gal vėliau pasidalinsiu jo biografija, kad galėtumėte įsivaizduoti, kiek kartais nuveikia žmonės per 91 gyvenimo metus. Ten daug nuopelnų, pasiekimų, avantiūrų ir netikėtų faktų. Tačiau jo biografija nelabai pasakos, kas jis buvo iš tikrųjų – šmaikšti, empatiška, dosni, žaisminga, padūkusi, ir kompleksiška asmenybė su stebuklinga nuojauta, aštriu liežuviu, bei daug daug „paniatkių“. Jis buvo tikras personažas. Knygą būtų galima rašyti ne už tai, ką nuveikė, o dėl to, kad buvo charizmatiška siela, kurią lengva pamilti. Šiandien dalinuosi nuotrauka, kurioje iš akių spindulių truputį matosi, kas jis, ir kodėl jis buvo toks mylimas“, – apie senelį pasakojo J. Didžiulis.

Feisbuko nuotr.