Kas gautųsi sujungus rusų romansus, tango ir balkanišką muziką? Suomių grupė „Jaakko Laitinen & Väärä Raha” į klausimą atsakys koncertu penktadienį Palangoje.

O iki tol nekantraujantiems apie viską žodžiu sutiko papasakoti grupės vokalistas Jaakko Laitinenas.

– Ar seniai susibūrėte? Visuomet grojote tai, ką ir dabar?

– Pradėjome maždaug prieš pusantrų metų. Anksčiau, kai gyvenome Rovaniemio mieste Laplandijoje, kurį laiką teko groti kartu su akordeonistu, ten turėjome visai kitą grupę. Po to persikėlėme į Helsinkį, kur sutikome senus draugus muzikantus ir su jais subūrėme naują grupę. Na, o po to sekė daug pasirodymų ir, be abejo, nuotykių.

Pradžioje tiesiog perdainuodavau tradicines rusiškas ir balkaniškas dainas originalo kalba, nors nė vienos iš jų nemokėjau. Tokia muzika suintrigavo, kai dar studijavau universitete ir klausiausi suomių atlikėjo Rauli‘o Baddingo Somerjoki’o, kuris kurdavo ir dainuodavo kažką panašaus į roką ir tango. Nors tada buvau labiau linkęs į roką, jo dėka susidomėjau senoviškomis suomių dainomis, kurios iš tiesų palietė mano širdį.

Po to susižavėjau tokiais senais suomiškos muzikos žanrais, kaip humpa bei tango ir besidomėdamas tuo atradau dar daugiau – tradicinę čigonų ir rusų muziką, ėmiau ieškoti senesnių rusiškų dainų. Taip atsidūriau ties vengrų ir Balkanų muzika, ją pamilau bei nusprendžiau, kad noriu dainuoti būtent tai. Šiaip Suomijoje yra keletas Balkanų muziką grojančių grupių, tačiau jos labiau akademinės, bando daugiau kopijuoti, o ne sukurti kažką savo.

– Kaip į tokį neįprastą suomiško tango, rusiškų romansų bei balkaniškos muzikos derinį reaguoja pagrindiniai jūsų klausytojai – suomiai?

– Iš viso to išeina puikus kontrastas. Mes buvome labai nustebinti suomių reakcijos, nes jiems tai tikras siurprizas. Kiekvienam patinka, visi per mūsų pasirodymus šoka, o dauguma po to net prisipažįsta, kad tai pirmas kartas per daugelį metų, kai jie vėl šoko.

Mūsų debiutinis albumas visur susilaukė daug gerų apžvalgų. Nustebome, kad kai kurios dainos tapo radijo hitais, nepaisant to, kad mūsų muzikos įrašų leidykla yra maža ir negali skirti daug pinigų reklamai.

Kol kas koncertuojame Suomijoje, esame groję Estijoje, šio turo metu dar aplankysime Latviją, o kitą vasarą planuojame leistis į koncertinę kelionę toliau po Europą. Būtų išties smagu pažiūrėti, kaip Balkanų šalių gyventojai įvertintų tai, ką grojame. Suomija yra labai toli nuo visos Europos, todėl gana sunku išvykti koncertuoti kur nors toliau.

– Ar per savo koncertus grojate vien tik autorinę muziką? Apie ką jūsų dainos?

– Muziką bei tekstus dažniausiai kuriu aš, bet nemažai prisideda ir kiti grupės nariai. Savo kompozicijose turime ir labai senų balkaniškų, serbiškų, bosniškų bei rusiškų melodijų. Taip pat mūsų repertuare yra keletas svetimų dainų: nuostabaus Serbijos čigonų dainininko Sabano Bajramoviciaus kūrinys, žinomos Bosnijos dainos „Osman Aga“ versija su suomiškais žodžiais, rusiška „Korobushka“ bei „Troika“ ir Emiro Kusturicos filme „Black Cat White Cat“ skambančio kūrinio intepretacija, kurią taip pat dainuojame suomiškai.

Dauguma dainų – apie meilę, kuri mus labiausiai domina. Taip pat dainuojame apie keliones, išvykimą bei sugrįžimą, apie pinigus ir apie tai, kad žemiški džiaugsmai yra tokie laikini... Dalį tų tekstų inspiravo asmeninis gyvenimas, bet aš nesistengiu rašyti kažkokio dienoraščio.

– Antra dalis jūsų kolektyvo pavadinimo – „Väärä Raha“ – reiškia „netikri pinigai“. Kokia mintis čia užslėpta?

– Ši frazė turi keletą reikšmių. Ji kilusi iš suomiško posakio, kurį sunku paaiškinti. Pavadinimas išliko dar nuo ankstesnių laikų, kai su grupe perdainuodavome žinomas balkaniškas dainas ir koncertuodavome vestuvėse. Tada mes abejojome, ar žmonėms patiks tai, ką grojame, nes dauguma nėra susipažinę su tokia muzika. Ir visada likdavome labai nustebę, kad visiems patikdavo, su palengvėjimu atsidusdavome – mūsų darbas praslysdavo kaip padirbti pinigai.

Iš tikrųjų nesistengiame būti labai originalūs ar unikalūs ir perteikiame tai pavadinime, tarsi būtume kokia klastotė. Ir stengiamės priminti žmonėms, kad iš tiesų visi pinigai yra netikri.

– Jei būtumėte ne muzikantas, o virėjas, bet vis tiek norėtumėte sujungti tas tris – suomiškos, balkaniškos ir rusiškos – muzikos tradicijas, kokius valgius pasiūlytumėte per savo pasirodymą?

– Pradžiai pagaminčiau koldūnų, pagrindinis patiekalas būtų šiaurinio elnio troškinys, o desertui pateikčiau turkiškos baklavos (saldus pyragaitis iš sluoksniuotos tešlos ir maltų riešutų arba migdolų, aut. past.). Pabaigai dar pasiūlyčiau rakijos.

„Jaakko Laitinen & Väärä Raha” koncertuos „Ramybės” kultūros centre Palangoje (Vytauto g. 35) lapkričio 5 d. 20 val. Bilietai – po 20 Lt, studentams ir moksleiviams – po 15 Lt.