Ryžtingai paneigdamas posakį, kad savame krašte pranašu nebūsi, Klaipėdos dramos teatras ėmėsi statyti klaipėdiečio rašytojo Gintaro Grajausko pjesę „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“. Spektaklį režisuoja Jonas Vaitkus.

Kovo 3-iąją atvykęs į teatro administracijos patalpas Herkaus Manto gatvėje, J.Vaitkus ten pat su aktoriais pravedė pirmuosius pjesės skaitymus. Po jų režisierius tvirtino, kad pradžia nenuvylė, esąs netgi patenkintas. Rekonstrukcijai uždaryto teatro „partizaniškos“ darbo sąlygos jo irgi neišgąsdino, - prisiminė, kad yra tekę net rūsiuose repetuoti, o čia - bent šviesu ir šilta. Juolab kad vasarop repeticijos persikels į Žvejų rūmus, kur šiam teatro sezonui baigiantis teatromanams ketinama pristatyti naująjį spektaklį. Oficiali premjera plačiajai publikai, anot J.Vaitkaus, galėtų įvykti rudenį, naujojo sezono pradžioje.

Įdomi šio spektaklio priešistorė. Pjesė „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ G.Grajauskui 2007-aisiais pelnė laurus Nacionalinės dramaturgijos konkurse „Versmė“ ir 2008-aisiais - „Auksinį scenos kryžių“ už geriausią nacionalinę dramaturgiją. J.Vaitkaus nuomone, ją statyti būtų garbė bet kuriam teatrui, alkstančiam šiuolaikinės, lietuviškos, įdomios medžiagos. Perskaitęs pjesę režisierius patikino autorių, kad mielai imtųsi ją režisuoti. Tačiau prabėgo beveik treji metai, kol atsirado teatras, panoręs ją turėti savo repertuare. „Vienu metu jau visai jaučiausi įvarytas į kampą, maniau, kad niekam tos pjesės nebereikia. Bet Klaipėdos dramos teatras mane įtikino, kad reikia“, - neslėpė džiaugsmo G.Grajauskas.

Spektakliui muziką kuria klaipėdietis Gintaras Kizevičius, scenografiją - vilnietis Artūras Šimonis. Vaidins net trijų kartų aktoriai, bet daugiausia - jaunimas. Toks režisieriaus sumanymas, kad net senelės vaidmuo teko vienai jauniausių teatro aktorių.

„Spektaklis bus asketiškas, - dalijosi mintimis J.Vaitkus. - Norisi kuo paprasčiau viską sudėlioti. Bet neprarandant emocinės įtampos, kad būtų sugestyvu ir įtikinama.“

Režisieriaus nuomone, pjesė gyvai parašyta, su žaviais šiuolaikiškais niuansais. Taip pat publiką turėtų patraukti spektaklio tema ir veikėjai.

G.Grajausko kūrinyje susitinka iš gyvenimo išėjusieji ir tie, kurie dar jame kankinasi. Skaudžios istorijos jungiamoji grandis - moters personažas. „Tai žmogus, prie kurio nelimpa purvas, kuris nepasiduoda, neišduoda savo vertybių. Būtų gerai, kad atsirastų daugiau tokių žmonių - kategoriškai švarių, sugebančių tiesą pasakyti į akis. Aktualu mūsų visuomenei, nes dabar žmonės daug šneka, bet mažai veikia. Trūksta poelgių, daug baimės prarasti sočią stovėseną“, - mano Nacionalinės premijos laureatas režisierius J.Vaitkus.

Vienu metu jis dabar stato net tris spektaklius. Repetuoja L.Andrejevo „Tas, kuris gauna antausius“ paties vadovaujamame Lietuvos rusų dramos teatre, balandį ruošiasi išleisti „Barboros ir Žygimanto“ (pagal Joną Grinių) premjerą Valstybiniame Jaunimo teatre ir jau žengė pirmuosius žingsnius su G.Grajausko „Mergaite, kurios bijojo Dievas“ Klaipėdos dramos teatre.

Šis režisierius Klaipėdoje visuomet laukiamas su didžiuliu džiaugsmu ir sentimentais. Klaipėdiečiai iki šiol su nostalgija prisimena ilgametę Dramos teatro repertuaro puošmeną - W.Saroyano „Geriausią gyvenimo laiką“ (1994, režisierė Ramunė Kudzmanaitė, pastatymo meno vadovas J.Vaitkus), uostamiesčio Muzikiniame teatre be jokios scenografijos 2001-aisiais J.Vaitkaus pastatytą K.Weillio ir B.Brechto „Trijų grašių operą“ ir iki šiol gyvai diskutuoja apie vieną naujausių to paties teatro projektų - pernai rampų šviesą išvydusį G.Kuprevičiaus miuziklą „Veronika“, kurį taip pat režisavo J.Vaitkus.