Vieniem praėjęs savaitgalis atnešė ramias Žolines, kitiems, galbūt, ilgą poilsį prie ežerų ar miškuose, o treti nieko nelaukę nuskubėjo į „Satta Outside“ festivalį prie jūros. 

Trys paros muzikos, karštos saulės, geros energijos ir neišsenkančių pramogų džiugino lankytojus.

Tai, galima sakyti, buvo paskutinis tūkstantinis vasaros festivalis, apie kurį buvo kalbėta nuo pat jos pradžios. Daug kam buvo keista, jog „Satta Outside“ vyksta nebe Jachtklube, o Šventojoj, tačiau reikia pripažinti, kad festivalis gerokai išaugo, todėl didesnė teritorija buvo neišvengiama. Nors ir taip palapinės viena prie kitos beveik sienomis glaudėsi.

Tačiau stovyklavietėje daugelis būdavo tik kelias valandas, kurias surasdavo miegui, nes vakarėliai ir šokiai iki ryto buvo garantuoti. Dienos metu, be jokios abejonės, festivalio dalyviai traukdavo į paplūdimį: ir savo „bikinio“ parodyti, ir į kitų pažiūrėti, o kiti užsiimdavo šokiais ar paplūdimio pramogomis.

Trys paros festivalio, vadinasi – trys paros muzikos be sustojimo. Apie keturiasdešimt atlikėjų: „hip hoperių“, „diskžokėjų“, gyvo roko ir t.t. savo pasirodymus rengė trijose scenose, pastatytose Šventosios kurorte, apleistos vasaros estrados teritorijoje, kurią juosia Šventosios upė. Ketvirtoji scena buvo atvežta į paplūdimį. Prie jos ant karšto smėlio, kaitinant saulei, grojant DJ Mamaniai muzikos gerbėjai tiesiog negalėjo nustygti vietoje. 
Kaip ir buvo tikėtasi, labiausiai festivalininkai laukė britų „Mount Kimbie“ pasirodymo. Plojimų buvo daug, publika liko patenkinta.

Ir kas galėjo pagalvoti, kad nuo vasaros festivalio, skirto draugams, „Satta Outside“ išaugs į vieną populiariausių ir laukiamiausių vasaros festivalių. O ką jau kalbėti, kai šalia dar ir jūra.