Lietuvių draugijos skyriaus veiklos 50-metį minintys Suvalkų lietuviai pripažįsta, kad svetimoje šalyje išlaikyti lietuvybę galima, bet nelengva.

Pasak Suvalkų lietuvių, svetimoje šalyje svarbiausia išlaikyti kalbą, o prie to daug prisidėjo jau dvidešimt metų lietuvių kalba leidžiamas žurnalas „Suvalkietis“. Jį skaito ne tik Lenkijos lietuviai, bet pristatomas ir į Lietuvą.

„Pirmasis buvo toks biuletenis vienkartinis, mašinėle rašytas arba du kartus per metus pasirodydavo kopijuotas. Išleidome viso gal 8 egzempliorius per 5 metus, pasižiūrėjome, kad neblogai mums sekasi, padidinome formatą iki A4“, – pasakojo žurnalo „Suvalkietis“ redaktorius Kazimieras Baranauskas.

Suvalkuose gyvena apie 1 tūkst. lietuvių, tačiau lietuvių kalbos būrelį lanko vos apie trisdešimt moksleivių, daugiausia – iš mišrių šeimų, o įkurti lietuviško darželio lig šiol nepavyko.

„Aš mokau vidurinių mokyklų mokinių grupę. Pamokos vyksta visų trijų grupių įvairiose mokyklose. Mokomės pagal programas, kurios parinktos lietuviškoms mokykloms, tenka jas sutrumpinti, parinkti tinkamiausius kūrinius, mokomės gramatikos“, – pasakojo Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyriaus narė, lietuvių kalbos mokytoja Birutė Burdinaitė.

„Nėra lengva, kadangi jie gyvena didelėje skirtingos kultūros ir kalbos aplinkoje, jie neturi nei lietuviško darželio, nei lietuviškos mokyklos. Jiems labai sunku išlaikyti lietuvių kalbą, tačiau Suvalkų lietuviai iš visų pastangų stengiasi tapatybę išsaugoti“, – kalbėjo Lietuvos respublikos konsulas Seinuose Liudvikas Milašius.

Vis dėlto tautiečiai pripažįsta, kad puoselėti lietuvybę sovietmečiu buvo daug sunkiau nei dabar.

„Tuomet veikla Suvalkų ratelio buvo griežtai kontroliuojama, reikėjo būtinai pranešti apie kiekvieną susirinkimą, reikėjo rašyti pranešimą, jeigu vaidinimą kokį ruošdavome, reikėdavo versti į lenkų kalbą ir gauti leidimą vidaus reikalų skyriaus. Kontaktai su Lietuva irgi buvo daug sunkesni“, – prisiminė Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyriaus narys Kostas Leončikas.

Suvalkų lietuviai džiaugiasi ir du kartus per mėnesį galintys lankytis lietuviškose mišiose. Jos lietuvių kalba pradėtos atnašauti prieš du dešimtmečius.