B. Jamesą apsilankyti Toskanos regione Volteros psichiatrijos ligoninėje įkvėpė „Playstation“ kūrėjų sukurtas siaubo žaidimas „The Town of Light“ (liet. „Šviesos miestas“).

Jame žaidėjai keliauja po šią ligoninę tapdami jos pacientais – šešiolikmete Renee, kenčiančia nuo psichikos ligos simptomų ir vėliau grįžtančia tyrinėti vietos, kurioje praleido didžiąją savo jaunystės dalį. Pažymima, kad žaidimas įkvėptas tikrų įvykių.

Volteros psichiatrijos ligoninė veikė nuo 1888 m. Joje su pacientais buvo atliekami medicininiai eksperimentai, o gydymas elektrošoku ir lediniu vandeniu buvo įprastos procedūros.

Įstaigoje nuo beprotybės gydėsi apie 6 tūkst. pacientų.

Ligoninė apleista nuo maždaug 1978 m. Ją privertė uždaryti dėl tuo metu įsigaliojusių Italijos psichikos sveikatos įstatymų.

Ir kitos šalyje veikusios psichiatrijos ligoninės buvo uždarytos.

B. Jameso nuotraukose matyti, kad kai kurios medicininės patalpos liko beveik nepaliestos, nes durys visus šiuos metus buvo užrakintos.

„Vaikščiodamas koridoriais girdi paukščių čiulbėjimą, tačiau toje vietoje tikrai tvyro bloga energija, atsiradusi po čia vykusių siaubingų įvykių“, – pasakojo B. Jamesas.

Viename jo nufotografuotų kambarių – į neštuvus panaši lova, o virš jos ant surūdijusių vamzdžių kabo grandinės.

Sienos sutrūnijusios, grindys nuklotos pūvančiais knygų puslapiais. Viename kadre matyti lauke stovintis surūdijęs neįgaliojo vežimėlis, taip pat žaisliniai meškiukai, vaiko batas, pravertas lagaminas.

Vietiniai gyventojai prieglaudą vadino „vieta, iš kurios negalima grįžti“, nes buvo tvirtai manoma, kad iš jos negali išeiti tie, kuriems diagnozuota beprotybė.

Vienoje iš B. Jameso nuotraukų matomos XX a. septintojo dešimtmečio pažymos su gydytojo diagnoze, patvirtinančia, kad pacientas – beprotis.