Jau du dešimtmečius lapkričio antrojoje pusėje Kaune muzikos reiškinius stebintieji fokusuoja dėmesį šiuolaikinės muzikos kryptimi, tarsi norėdami pažvelgti į nūdienos kūrinius iš arčiau – klausytojus metų kūrybiniu derliumi pasidžiaugti kviečia Kauno kompozitorių sumanytas, lakonišku ir daugiaprasmiu vardu "Iš arti" pavadintas šiuolaikinės muzikos festivalis.

Kūryba be sienų

Pagrindinis festivalio sumanymo aspektas pirmiausia skatino pažintį su artimos aplinkos – kauniečių kompozitorių – darbais, tačiau ilgainiui išsiplėtęs apžvalgos ratas į šią artumo karuselę jau įsuko ir ganėtinai toli nuo Kauno esančių pasaulio regionų muzikos kūrybos apraiškas. Pernai šalia europietiškų pavyzdžių grožėjomės indiškos smuiko muzikos subtilybėmis, šiemet susipažinome su Korėjos kompozitorių kūryba.

Kitų šalių muziką į mūsų scenas atlydintys atlikėjai neretai sutinka premjerai paruošti ir lietuvių autorių kūrinių, taigi patys priartėja prie lietuviškosios muzikos. Šiuolaikinės muzikos festivalis "Iš arti", nuskambėjęs Kauno koncertinėse erdvėse lapkričio 20–27 d., pasiekęs dviejų dešimtmečių brandą, bendradarbiaudamas tarp artimų ir tolimų kūrėjų, puikiai atspindi savo pavadinimą – priartina pažintį su artima ir tolima muzika, leidžia klausytojams iš arčiau pažinti pačius naujausius kauniečių ir svečių šalių kūrėjų opusus.

Šiemet artima festivalio klausytojams tapo ne tik tolimosios Korėjos muzika, kurią, paįvairintą dialogais, pristatė pianistas Rokas Zubovas ir korėjietis solistas tenoras Kim San-ky iš JAV, be savo gimtinės autorių kūrinių, atlikęs specialiai šiam susitikimui parašytą kaunietės kompozitorės Giedrės Dabulskienės vokalinę miniatiūrą "Dūno". Koncertuose skambėjo ir slovėnų, švedų, britų dabarties kompozitorių kūrybos pavyzdžiai, suskambėję festivalyje kaip pasaulinės premjeros arba tapę premjeromis mūsų platumose.

Laiko tiltai

Iš arti – pažintis ne tik geografijos prasme. Polemizuojant, kas yra šiuolaikiška, priartinami ir primiršti bei vėl atrasti ar net mūsų dienomis gimę praėjusio šimtmečio kūrėjų darbai. Taip festivalyje atgijo estų, latvių, slovėnų jau klasika tapę kūriniai ir kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus iš rankraščio prikelta gyvenimui Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema "Dies irae" ("Rūstybės diena"). Tai puiki dovana ne tik festivalio klausytojams, bet ir visai Lietuvos muzikos kultūrai, minint šiuos lietuvių profesionaliosios muzikos pradininko M.K.Čiurlionio gimimo 140 metų jubiliejumi pažymėtus metus.

Prasmingai įvardyti koncertai suteikė pagrindinius atspalvius visam šiemečiam festivaliui "Iš arti". Pirmasis, atvėręs festivalio muzikos vartus, – Kauno miesto simfoninio orkestro (vyr. dirigentas Konstantinas Orbelianas, vadovas Algimantas Treikauskas) koncertas, įvardytas "Laiko tiltais", tapo bene svarbiausiu impulsu, sujungusiu laiko prasme nutolusią praeities muziką su nūdiena. Klausant jos tiek festivalio atidarymo koncerte, tiek Liepojos simfoninio orkestro (vyr. dirigentas Atvaras Lakstygala, koncerto dirigentas Martinis Ozolinis) gala koncerte užbaigiant festivalį ir nejučia lyginant estų ir latvių (Arturas Kappas, Jazepas Medinis, Adolfas Skultė) prieš pusšimtį metų parašytas simfonines partitūras su to meto lietuvių kompozitorių kūryba, pajunti laiko paraleles, mūsų ir kaimynų muzikos kultūrų brandos balansus ir disbalansus.

Ir nors koncertuose kaip visada vyravo kamerinė muzika, juos laiko tiltais įrėminusios simfoninės partitūros patvirtino festivalio brandą ir solidumą. Kauno miesto simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko, pristatęs didelio susidomėjimo ir įvertinimo sulaukusią M.K.Čiurlionio–G.Kuprevičiaus simfoninės poemos "Dias irae" premjerą, nudžiugino dar dviem premjeromis – rudeniškai spalvinga ir švelniai nostalgiška Dalios Kairaitytės "Lėtai rudenėjančio sodo inkrustacija" bei britų kompozitoriaus Peterio Fribbinso Koncertu smuikui su orkestru (solistas Philippe'as Graffinas, Prancūzija), programą užbaigdamas ritmo ir harmonijos formulių kvadratais pulsuojančiu Igno Juzoko techno opusu "Kubai" (2014).

Festivalį užbaigė vieno seniausių Baltijos šalyse Liepojos simfoninio orkestro, taikliai įvardijamo gintarinio garso orkestru, programa, tapdama neabejotina puošmena, kuri laiko tiltais sujungė estų ir latvių klasikinę muziką su Vidmanto Bartulio premjeriniu didelės įtaigos kūriniu "Ilgo ilgo kelio pabaiga". Prikaustantis dėmesį nenutrūkstančia šviesia, tačiau kartu ir trapia gyvybinga linija, apipinta pulsacijomis ir pastoralinėmis intonacijomis, didelio orkestro jautriai perskaityta ir subtiliai įprasminta ši kauniečio neoromantiko partitūra ne vieną privertė susimąstyti.

Meniniai dialogai

Klausant festivalyje lietuvių kompozitorių kūrinių nejučia kilo noras lyginti juos su kartu skambėjusiais užsienio kūrėjų opusais, ieškant bendro lietuviškojo skambesio vardiklio, vidinių panašumų ir skirtumų. Galima teigti, kad tarp lietuvių autorių (I.Juzoko, Kristinos Vasiliauskaitės, Anatolijaus Šenderovo, Nomedos Valančiūtės, Loretos Narvilaitės, Jurgitos Mieželytės, Alberto Navicko, Lino Rimšos) skambėjusių kūrinių Kauno kompozitorių kūryba, nors yra ryškiai individuali, tačiau turi ir bendrų bruožų – muzikos kalbos nuoširdumo ir nesumeluotos išraiškos, minties dėstymo prasmingumo bei vidinės šviesos. Tai ypač juntama jau minėtuose D.Kairaitytės ir V.Bartulio kūriniuose, Zitos Bružaitės ("Novelette about you", 2015), V.Bartulio ("Voyage du Silence", 2015, bei "Die Niemandsrose", 2008), savita kalba styginių kvarteto spalvas įprasminusiose Algimanto Kubiliūno ("Miražai", 2015) bei Raimundo Martinkėno ("Išsiauga pamariui ųžuolas, 2010) kompozicijose.

Visą spektrą kamerinių ir chorinių kūrinių "Kūrybinio portreto eskizu" M. ir K.Petrauskų muziejaus salėje pateikė kompozitorė Giedrė Dabulskienė. Lietuvių kompozitorių naujieji opusai prasmingai polemizavo su svečių naujaisiais kūriniais, suteikdami klausytojams nemažai muzikinių atradimų ir teigiamos savivertės jausmų, vertinant mūsų kūrėjų muziką platesniame kontekste.

Kasmet festivalio koncertus papuošia su kompozitorių kūryba supažindinantys lietuvių ir užsienio atlikėjai. Nuolatinis festivalio dalyvis, palydintis į gyvenimą daugelį kauniečių (ir ne tik jų) kūrinių premjerų – Kauno styginių kvartetas, dalijęsis Kauno filharmonijos mažosios salės scena su puikiu fleitos ir gitaros duetu iš Švedijos "Haga Duo", meistrišku atlikimu supažindinusiu su naujausiais jaunųjų švedų kompozitorių kūriniais.

Trio ansamblių vakarą A.Schnittke's ir slovėnų kompozitorių kūrybą bei K.Vasiliauskaitės optimizmo spalvomis šviečiantį premjerinį kūrinį ("Gamtos atspindžiai") klausytojams pristatė Amaelis Piano trio (Slovėnija), juos scenoje keitė FortVio", šalia slovėnų klasikos pateikęs klausytojams trio skambesiui atnaujintus V.Bartulio, Eduardo Balsio kūrinius ir lengvu humoru pulsuojančią Anatolijaus Šenderovo premjerą ("Giesmė ir šokis").

Premjerų su staigmena vakaro metu baritonas Steinas Skjervoldas (Norvegija), Eglė Andrejevaitė (fortepijonas), Robertas Beinaris (obojus) ir Mindaugas Bačkus (violončelė) pristatė lietuvių autorių programą, prisodrintą prancūziškos dvasios, palydėtos Paulio Eluard'o ir kitų prancūzų žodžio meistrų tekstais ir klaipėdietės kompozitorės Loretos Narvilaitės jubiliejiniu akcentu.

Spalvų šnabždesiai

Neatskiriama dalimi į festivalį jau daugybę metų įsijungia Kauno ir lenkų dailininkai Aušra Andziulytė, Aistė Juškevičiūtė, Audrius Šumskas, Gvidas Latakas, Gintautas Vaičys, Jolanta Galdikaitė, Ewa Pohlke, Wieslawas Wachowskis, Ania Dronska, Zygmundas Dronskis, šį kartą parodoje "Šnabždesiai V" (koordinatorius – Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintautas Vaičys) prabilę į žiūrovą medžio, papildyto įvairiausiais priedais, pašnekesiais.

Artimas pasimatymas su šiuolaikine lietuvių ir artimų bei tolimų šalių muzika nutolo, palikdamas sugrįžtančių susitikimų su nauja (ar prisimenama) artimų ir nutolusių laike kūrinių, kūrėjų, atlikėjų ir į šiuolaikinę muzikinę kalbą vis gausiau įsiklausančių klausytojų bendravimo laukimą. Kitąmet šiuolaikinė muzika vėl priartės pažerdama naują kūrybinį derlių.