Vengrijos Nacionalinės bibliotekos Budapešte darbuotojo radinys sukrėtė muzikos pasaulį. Atsitiktinai vartydamas natas jis aptiko Wolfgango Amadeuso Mozarto sonatos A mažore rankraštį, kuris buvo laikomas dingusiu.

Balazsas Mikusis, kuris vadovauja Vengrijos nacionalinės bibliotekos Muzikos skyriui, sako niekada nepamiršiąs akimirkos, kai versdamas daugybę neatpažintų natų lapų staiga pamatė jam pažįstamą rašyseną.

„Verti šimtus lapų, kurie, savaime suprantama, yra parašyti perrašinėtojų, o ne paties kompozitoriaus. Ir staiga pamatai kažką panašaus į kompozitoriaus rašyseną. Labai mažai kompozitorių, kurių rašysena panaši. Iš karto suvokiau, kad tai turi būti Mocartas, nes pradėjęs skaityti lapus, supratau, jog tai yra viena iš žinomiausių Mocarto sonatų“, – sako B. Mikusis.

Soantą A mažore Mocartas yra parašęs apie 1783-iuosius ir, kaip dauguma jo kūrinių, ši sonata fortepijonui buvo dauginama. Ekspertai iki šiol manė, kad šios sonatos originalas pamestas, tik likęs vienintelis lapas, saugomas Zalcburge. Iki šiol nėra žinoma, kaip šie lapai pateko į bibliotekos kolekciją. Mocartas nėra buvęs Vengrijoje, bet daug Vengrijos aristokratų viešėjo Vienoje, tarp jų ir grafas Ferencas Széchényi, Vengrijos nacionalinės bibliotekos įkūrėjas.

„Svarbiausia, kad niekas nėra matęs šios sonatos originalo jau beveik 200 metų. Visus – ir muzikos mėgėjus, ir pianistus – domina, kas būtent yra šiuose lapuose, kaip dėl šio atradimo reikėtų iš naujo interpretuoti sonatą“, – sako B. Mikusis. Mat sonatos originalas ir jos kopijos skiriasi.

Nacionalinė biblioteka pristatė radinį visuomenei, o atėjusieji galėjo ir išgirsti, kaip skamba šios sonatos originali versija.