Reprodukcijos parodai pristatytos iš Vilniaus, M. K. Čiurlionio namų.

Lietuvio menininko gyvenimas ir kūryba tampriai susiję su Lenkija. M. K. Čiurlionis mokėsi Varšuvos dailės mokyklose, vadovavo lietuvių savišalpos draugijos chorui, o lankydamasis tėviškėje rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas.

„Tai fantastiškas, plataus akiračio ir galimybių menininkas, gyvenęs ir Lenkijoje. Varšuvos  muzikos akademijoje būręs lenkus, vadovavęs chorams. Juose dainavo ir mūsų tautiečiai, nes M. K. Čiurlionis kalbėjo lietuviškai ir lenkiškai“, – sakė Balstogės kultūros centro direktorė Grazyna Dworakowska.

Fotografijas parodai paskolino Kauno M. K. Čiurlionio muziejus – joms skirta atskira erdvė. Menininko palikimas – apie 50 stiklinių negatyvų. 1905 m. M. K.  Čiurlionis viešėjo Anapoje, Kaukaze, prie Juodosios jūros. Ten fotografavo žvejus, pakrantes, uolas, laivus.

„Džiaugiuosi, kad tokia paroda mūsų mieste. 2018-ieji – metai, kai Lietuva ir Lenkija švenčia valstybių nepriklausomybės atkūrimą. Gyvename netoli Lietuvos pasienio, todėl labai svarbu, kad lietuviškas menas čia būtų žinomas. Iki šiol tai buvo retas reiškinys“, – džiaugėsi Balstogės prezidentas Tadeuszas Truskolaskis.

„Mes stengiamės, kad lietuviška kultūra, tarp kitko ir etnokultūra, kaip matome, mes atvežėm ir folklorinį ansamblį iš Punsko „Alna“ ir pademonstravom mūsų tautinius rūbus, mūsų atlikėjų sugebėjimus, ir tai labai svarbu. Kuo daugiau mūsų kaimynai žinos apie mus, tuo lengviau, aš manau, bus susitarti mūsų sostinėms Vilniui ir Varšuvai“, – kalbėjo Lietuvos konsulato Seinuose vadovas Vaclavas Stankevičius.

Pasak Lenkijoje etninėse žemėse gyvenančių mūsų tautiečių, Balstogėje gyvena mažai lietuvių, trūksta lietuviškų kultūros renginių. Balstogės universitete studijuoja jaunimo iš Punsko ir Seinų, tačiau po studijų jie dažniausiai išvyksta.

„Labai mažai lietuviškų parodų, lietuviškų susitikimų yra nedaug. Būna, atvažiuoja vienas kitas ansamblis, bet tai retai“, – apgailestavo balstogietis Sigitas Krakauskas.

„Lygiai prieš pusę metų mes irgi dalyvavom su teatru „Aurora“ projekte, kuris buvo skirtas kultūrai, ir mes rodėm spektaklį lietuvių kalba, salė buvo sausakimša. Tokie darbai tik liudija, kad bendradarbiauti verta“, – sakė Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.

M. K. Čiurlionio reprodukcijų ir fotografijų paroda, veiksianti iki balandžio, atidaryta Liudviko Zamenhofo centre. Esperanto kalbos kūrėjas L. Zamenhofas, gimęs Balstogėje, būtent gyvendamas Lietuvoje, Veisiejuose baigė kurti esperanto kalbą.