Mintinai visus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbus žinantys Kauno muziejininkai nustemba, kai kolegos užsienyje menininko kūrybai sugeba suteikti savų potėpių. Šiuo metu Belgijoje jo kūryba pristatoma itin išradingai.

Pateko tik su kvietimais

Gento vaizduojamosios dailės muziejuje atidaryta garsiausio Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų paroda "M.K.Čiurlionis. Svajojant apie Lietuvą" lankytojų laukia iki gruodžio vidurio. Tai didžiausia iš visų kada nors po pasaulį keliavusių šio lietuvių genijaus parodų. Iš viso Gente eksponuojami 178 kūriniai: tapybos paveikslai, grafikos darbai, piešiniai, fotografijos, natų rankraščiai, atvirlaiškiai ir spaudiniai.

Paroda sutampa su Lietuvos pirmininkavimu ES tarybai. Taigi neatsitiktinai iš ES sostinės Briuselio, nutolusio nuo Gento vos pusšimtį kilometrų, į parodos atidarymą atvyko ES kultūros komisarė Androulla Vassilou. Europarlamentaras Vytautas Landsbergis atidarymo iškilmes praturtino gyvu fortepijono skambesiu – profesorius paskambino keletą M.K.Čiurlionio kurtų miniatiūrų. Aukščiausias pareigūnas, atvykęs iš Lietuvos, kultūros ministras Šarūnas Birutis vadino M.K.Čiurlionį Lietuvos ambasadoriumi.

Kūrinius šiai parodai paskolinusio Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis vis dar sklidinas įspūdžių, parsivežtų iš Belgijos. Pasak jo, niekas nemėgsta ilgų kalbų per parodų atidarymus, tačiau be jų – irgi neįmanoma.

Pasibaigus oficialiajai daliai, apie 400 žmonių, gavusių pakvietimus į parodos atidarymą, pažiro aštuoniose salėse, kuriose pristatoma lietuvių menininko tapybos, fotografijos, muzikos raiška. Po to svečiai kalbas apie M.K.Čiurlionį, ir ne tik, galėjo pratęsti prie taurės vyno ir riešutų.

Gretinamas su užsieniečiais

"Paroda labai maloniai nustebino. Juk M.K.Čiurlionio darbus, kurių turime iš viso 225, žinome mintinai. Kitoks jų pateikimas Gento muziejuje suteikė naują skonį", – kolegas iš Belgijos gyrė O.Daugelis.

Belgai pasirinkę teminį darbų išdėstymą, o Kaune, daugumą genijaus darbų saugančiame Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, jie eksponuojami chronologine tvarka. Be to, prie lietuvio kūrinių ekspozicijos prijungti keletas M.K.Čiurlionio amžininkų darbų – belgų Fernando Khnopffo, George'o Minne'o ir kitų šalių atstovų paveikslai.

"Labai smagu, kad prijungė prancūzų simbolisto Odilono Redono kūrinius. Vakariečiams, pirmą kartą pamačiusiems M.K.Čiurlionio darbus, pirmosios asociacijos kyla būtent su O.Redonu", – pasakojo O.Daugelis. Pasak jo, lankytojai, pamatę pažįstamo dailininko kūrinius, gali įsitikinti, kad M.K.Čiurlionis – ne svetimas, nežinia kas toks.

"Belgija M.K.Čiurlioniui yra labai geras kontekstas, nes ši šalis pati turi savo simbolizmą. Žiūrovas mūsų parodai labai gerai paruoštas", – tiki muziejaus vadovas.

Mokysis ištarti pavardę

Kaunietį pamalonino ir tai, kad parodoje pristatoma ne tik lietuvio dailininko kūryba, pateikta biografija. Ant sienos pateikiamas ir žemėlapis, parodantis, kad M.K.Čiurlionis kūrė tuomet, kai Lietuva priklausė carinės Rusijos imperijai.

O.Daugelis atkreipė dėmesį, kad flamandams tai pažįstama, artima, nes jie yra išgyvenę panašų laikotarpį, kai pas juos veržėsi prancūzų kalba.

Kol paroda viešės Gente, lankytojams bus rengiamos edukacinės programos – vaikai ir suaugusieji pirmiausia bus mokomi ištarti dailininko vardus ir pavardę. Lietuvio daugialypės kūrybos pristatymui belgai itin kruopščiai ruošėsi, iš anksto prašė įvairios medžiagos, informacijos.

"Vis kaulijo informaciją, parodą rengė labai kruopščiai, apgalvodami ir pateikimo formą, ir menkiausias detales, nes norėjo lietuvių kūrėją pristatyti įvairiais aspektais. Lyginant su kitomis jų rengiamomis parodomis, M.K.Čiurlionis pristatytas tikrai ne žemesniu lygiu", – tvirtino O.Daugelis.

Parodos atidaryme dalyvavę parodos kuratoriai lietuviai pastebėjo, kad pirmą kartą M.K.Čiurlionio darbus matę kviestiniai užsieniečiai jį priėmė kaip labai rimtą, keistoką. Kai kam tai pasirodė su mistika, religija susiję paveikslai.

O.Daugelis apgailestavo, kad nebuvo galimybės Gente likti ilgiau ir stebėti, kaip M.K.Čiurlionį priima, vertina, supranta kasdieniai lankytojai.

Laiškai skaitomi lietuviškai

Įdomu tai, kad, rengdamiesi priimti lietuvių dailininko kūrybą, Gento muziejaus darbuotojai pakeitė interjerą – perdažė ekspozicijų sales skirtingomis spalvomis.

"Specialiai lietuvių dailininko parodai aštunių salių sienos buvo perdažytos skirtingai: ruda, žalsva, šviesiai ir tamsiai mėlyna spalvomis. Mums patiems tai buvo šviežia, smagu matyti spalvotas sales. Gento muziejaus darbuotojai prasitarė, kad sienų spalvas pasirinko iš M.K.Čiurlionio paveikslų", – pasakojo O.Daugelis.

Jis pridūrė, kad nuolatinėse M.K.Čiurlionio darbų ekspozicijoje Kaune šį dailininką stengiamasi pristatyti neutraliai, kad aplinka netrukdytų vertinti pačių darbų. Meno žinovo nuomone, spalvų žaismas ilgainiui atsibostų. Po M.K.Čiurlionio parodos Japonijoje viena Kauno muziejaus salė buvo nudažyta žalsvai, panašiai kaip Japonijoje. "Tada pastebėjome, kaip darbai "pažaliavo" ir tokio sprendimo atsisakėme", – prisiminė muziejaus direktorius.

O.Daugelio pastebėjimu, užsieniečiai, pristatydami dailės darbus, labai mėgsta įvairias instaliacijas. Gento muziejuje M.K.Čiurlionio darbus dviejose salėse papildo mišką simbolizuojančios instaliacijos.

Vienoje salių – prieblanda. Prisėdę ant "kelmelio", lankytojai gali klausytis M.K.Čiurlionio kurtos simfoninės poemos "Miške". Gamtos įspūdį papildomai sustiprina šviesos žaismas – ant grindų matyti tariami lapų šešėliai.

Kitoje salėje įrengta panaši medžių kamienus vaizduojanti instaliacija, tik čia ne naktis, o diena. Pro kolonėles sklinda įrašas – lietuviškai skaitomi M.K.Čiurlionio rašyti laiškai žmonai Sofijai. Į anglų ir olandų kalbas išversti laiškai pateikiami rašytu ant sienų. "Įrašas sąmoningai leidžiamas lietuviškai, kad parodos lankytojai girdėtų, kaip skamba lietuvių kalba", – paaiškino O.Daugelis.

Lyriškos Lietuvos įvaizdis

Kauniečio manymu, instaliacijos vertingos, kai paroda laikina, kai žiūrovai pirmą kartą girdi apie svečios šalies kūrėją. Ar instaliacijos būtų tikslingos nuolat M.K.Čiurlionio darbus rodant Kaune, O.Daugelis abejoja.

Be to, instaliacijų kokybė priklauso nuo architektų, kurie jas kuria, sumanumo. Prancūzai, kaip teigė O.Daugelis, turi netgi atskirą žodį tam – muziejografija, kiti tai vadina scenografija.
Kiekvienas M.K.Čiurlionio darbas, šiuo metu kabantis Gento muziejuje, yra specialiai apšviestas ne per stipria šviesa. "Ten, kur pamatėme, kad liuksų yra šiek tiek daugiau, paprašėme pakoreguoti. Mes jau jaučiame ir be matavimų, nes esame pripratę prie leistinos šviesos. Juolab kad M.K.Čiurlionio palikimas yra gavęs labai daug natūralios šviesos, kai kurie paveikslai – pablukę", – paaiškino M.K.Čiurlionio kūrinių šeimininkas.

"Lietuva lankytojams turėtų atrodyti labai lyriška, romantiška. Juk pateikiama daug miško, jo ošimo vaizduojančio kūrinio jie klausysis sėdėdami stilizuotų medžių paunksnėje", – svarstė O.Daugelis, paklaustas, kokią Lietuvą, žiūrėdami M.K.Čiurlionio paveikslus, pamatys parodos lankytojai, niekada nebuvę mūsų šalyje.

M.K.Čiurlionis – vienas didžiausių talentų

Kvietimai susipažinti su M.K.Čiurlionio kūryba mirguliuoja įvairiose Belgijos interneto svetainėse. Jose lietuvių dailininkas ir kompozitorius pristatomas kaip vienas iš nedaugelio menininkų, kurie sugebėjo savo kūryboje sujungti dailę ir muziką. Jis įvardijamas kaip įspūdingas, universalus menininkas iš Baltijos šalies, kurio darbai iš simbolizmo pereina į abstrakcijas. Informuojama, kad darbai atvežti iš Kaune įsikūrusio Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus. Tai, kad lietuvis pristatomas platesniu kontekstu, tai yra papildant Vakarų šalių autorių paveikslais, kaip teigiama aprašymuose, rodo M.K.Čiurlionį buvus vienu didžiausių talentų.